archata - apie architektūrą lietuviškai

Lie 30 3 komentarai

Kita

Inception – architektūrinis sapnas

Filmą Inception jau turbūt matėte arba girdėjote apie jį. Jau mačiau ir porą architektūrinių apžvalgų, žinoma ir patį filmą pažiūrėjau. Apžvalgose žavimasi miesto erdvių formavimu, nauju požiūriu į futuristinę architektūrą, tikrovišku santykiu su žmogumi. Tenka pripažinti, kad visa tai yra tiesa, šie aspektai tikrai puikiai filme perteikti. Sapne miestas, jo erdvės kuriamos kaip sudėtingas labirintas, kad žmogus (filme taikinys) nejaustų, jog miestas turi ribas, kad kuo ilgiau jis klaidžiotų po jį nesuvokdamas ribų, kad miestas jį įtrauktų į save – visai kaip ir realybėje. Futurizmas čia irgi turi kitokį požiūrį, nors sapne yra visiškai neribotos galimybės daryti viską, projektuoti dar įmantriau už Zaha Hadid ar Greg Lynn, bet filmo veikėja, jauna architektūros studentė, su miestu žaidžia ne vizualiomis priemonėmis, bet kur kas intelektualesnėmis – keičia fizikos dėsnius. Kelios scenos kur ji užverčia miestą tarsi kilimą ar sulanksto jį į dėžutę, daro įspūdį. Bet galų gale viskas turi būti padaryta taip, kad žmogus nesijaustų svetimas toje aplinkoje. Santykis su žmogumi visgi lieka pats svarbiausias kuriant utopiją.

Jei jau susidomėjote ir manote, kad šis filme pamatysite kažką architektūriškai įdomaus, naujo ir gilaus – teks nuvilti, nieko panašaus ten nėra. Visi aprašyti dalykai jau yra atsibodę ir išnagrinėti, filme nieko originalaus neparodoma. Todėl visiškai nesuprantamas man demonstruojamas žavesys minėtose apžvalgose. Taip, filmas tikrai neblogas, pati filmo idėja įdomi, žinoma prikišta holivudiškumo, bet net su juo filmas gavos neblogas, bet eskaluojamos architektūros ten nėra. Jei norite pamatyti kaip atrodo iliuzionistinis miestas, apgaulingai neturintis ribų, pažiūrėkite Trumeno šou, jei norite pamatyti užsilenkiančias miesto erdves, skraidančius namus, be mokslinės fantastikos šviečiančių neonų (kaip Blade Runner ar Star Wars), tai pažiūrėkite kokį apokaliptinį filmą, pavyzdžiui 2012, jei norite pamatyti miesto santykį su žmogumi, geriau pažiūrėkite American Psycho.

Tai nėra kažkoks pasiūlymas nežiūrėti filmo, tiesiog patarimas nesitikėti, kad filmas bus apie architektūrą, kaip gali pasirodyti pasiskaičius apžvalgas, išgirdus, kad viena pagrindinių filmo veikėjų yra architektė. Architektūra šiame filme figūruoja panašiai, kaip ir bet kuriame kitame – kaip aplinka, kurioje veikia personažai. Į filmą verta eiti dėl kitų priežasčių. Dėl to, kad po filmo nors ir trumpam suabejoji ar tikrai viskas aplinkui yra tikra, dėl smagaus pasimetimo žiūrint filmą, kai vietomis galvoji “kur čia koks lygis”. Bet viskas gana lengva ir suvokiama (priešingai nei kokiam Primer).

Dėl architektūros labiausiai laukiu Tron naujosios dalies (pirmoji ilšleista 1982 metais), tai turbūt vienintelis šiemet filmas, kuris turėtų būti įdomus iš architektūrinės pusės. Juk režisierius architektas!

Žymos: Filmai, incepcion, tron

Lie 16 0 komentarų

Kita

Savaitgalio skaitiniai

Kadangi už lango ir viduje karščiai, sunku susikaupti rašyti, o ir žiūrint į archkalendorių matosi, kad architektūrinis gyvenimas po liepos 1 išėjo atostogų, jokio naujo straipsnio nerašysiu, vietoj to – pasiūlysiu keletą įdomių skaitinių savaitgaliui.

Jei susidomėjote Hotel Attraction, siūlau peržiūrėti kažkieno sudarytą 10 nepastatytų įspūdingiausių pastatų sąrašą. Bet jei nepastatytas, tai dar nereiškia kad negalima pamatyti kaip toks projektas atrodytų realybėje – Sovietų Rūmų fotomontažas dabartinėje Maskvoje.

Kur pirmiausia tikėtumėtės surasti senų laivo liekanų? Jūroje? Upėje? O ką jeigu po dangoraižiais, didmiesčio centre? Po High Line parko sėkmės, kiti miestai irgi užsimanė teisingai panaudoti seną bevertį palikimą. Kaip norėtųsi, kad ir čia kažkas tokio drąsaus išdygtų, persitvarkytų į kažką puikaus. Gal net patys norėtumėte po mirties būti “atkurti” į kažką naujo, pavyzdžiui skrudintuvą? Čia tai tikra ekologija, tikras antrinis panaudojimas! Tokį eksponatą turbūt ir į muziejų padėtų, todėl neprošal būtų pasiskaityt interviu su Rem Koolhaas apie muziejus.

Pabaigai, galime akis pailsinti žiūrėdami į SANAA Rolex mokymo centrą.

Žymos: 3d spausdintuvas, 911, high line, parkas, Pasaulio Prekybos Centras, SANAA, sovietų rūmai

Lie 13 3 komentarai

Užsienyje

Hotel Attraction (Grand Hotel)

Antonio Gaudi turbūt žinomas visiems. Jei paimtumėme kokią platesniajam visuomenės ratui skirtą knygą apie architektūrą, tikrai rastume jo darbų. Tarp Gaudi ir Barselonos turbūt galėtume dėti lygybės ženklą, juk jis gimė visai šalia, mirė ten ir Barselonoje stovi dauguma jo darbų. Bet jis projektavo ne vien Barselonoje ar Ispanijoje ir net ne Europoje. Vienas jo darbas buvo skirtas Niujorkui, Manhetenui.
360 metrų aukščio viešbutis – aukščiausias pastatas pasaulyje tuo metu, toks buvo Gaudi projektas. Tada tai turėjo atrodyti visiškai nerealus projektas. Hotel Attraction (arba kitur galime rasti Grand Hotel pavadinimu) projektas (veikiau eskizai) buvo užsakytas dangoraižių bumo Niujorke pradžioje. Kai Gaudi pradėjo prie jo dirbti 1908 metais, jokia tiksli vieta nebuvo numatyti šiam pastatui.

Viešbučio kambariai apsupa vidaus erdvę, į kurią nepatenka saulės šviesa. Toje erdvėje yra 6 milžiniški restoranai (vizualiziacija aukščiau), kurių kiekvienas simbolizuoja atskirą žemyną, o visi jie kartu – pasaulį. Virš jų – galerija kurioje eksponuojami pastato brėžiniai ir konstrukcijos. Aukščiau – teatro salė ir paskaitų salės. Toliau visi kiti aukštai skirti parodoms. Iš pjūvio matome kokios tai turėjo būti įspūdingos erdvės. Pastato viršų vainikuoja ne kaip įprastai – antena, o sferinė apžvalgos aikštelė, talpinanti trisdešimt žmonių.

Nors pats projektas jau yra daugiau nei šimto metų senumo, jo utopiškumas, smalsumas, kaip jis galėtų atrodyti šalia dėžutiškų Niujorko dangoraižių, neleidžia jo pamiršti. Grupė entuziastų, architektų ir istorikų šį projektą pasiūlė Pasaulio Prekybos centro konkursui Niujorke, vietoj nugriautų Bokštų Dvynių. Kaip jau žinome, konkursą laimėjo Daniel Libeskind ir niekas nestatys šio gigantiško projekto. Bet vistiek įdomu kaip dabar atrodytų Niujorkas, kaip būtų paveikti vėlesni projektai, iškilus šiam Hotel Attraction.

Žymos: 911, Antonio Gaudi, dangoraižiai, Pasaulio Prekybos Centras

Lie 10 2 komentarai

Kita

Apie reklamos žalą kraštovaizdžiui

Lietuvos architektų sąjungos iniciatyva sutelkti menininkus ir atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį į Lietuvos kraštovaizdį teršiančios reklamos (stendų, vitrinų, plakatų) reguliavimo problemas sulaukė atgarsio.

Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, šalies menininkai ir aktyvioji visuomenė kreipėsi į LR Vyriausybę, išreikšdami susirūpinimą dėl didėjančios žalos Lietuvos kraštovaizdžiui, kurią sukelia nekontroliuojama vizualinės reklamos statinių (skydų, vitrinų, stendų) sklaida Lietuvos greitkeliuose ir miestuose.

Problemą vaizdžiai iliustruoja viena svarbiausių pažintinių Lietuvos krašto trasų – automagistralė Vilnius-Klaipėda. Gausūs gigantiški, skirtingos išvaizdos reklaminiai statiniai trukdo apžvelgti kraštovaizdį, kai kuriuos vertingus jo ruožus uždengia aklinai. Žala ne tik estetinė: kraštovaizdyje dominuojanti prekių ir paslaugų reklama piliečių pasąmonėje nuosekliai įtvirtina materialias vertybes, formuoja nereprezentatyvų ir vartotojišką šalies įvaizdį, blogina saugaus eismo sąlygas.

Vizualinės taršos gausą automagistralės kraštovaizdyje lemia faktas, kad reklamos statinių statybos nereglamentuoja jokie įstatymai ar teisės aktai. Už greitkelio apsauginės juostos, kurią prižiūri Kelių direkcija ir kurioje draudžiama statyba, susitarus su žemės savininku, veikla neribojama. Nekonkreti, subjektyviai traktuojama LR Statybos įstatymo nuostata apie tai, kad „<…statinys turi derėti prie kraštovaizdžio“ nuolat „apeinama“ arba apskritai ignoruojama.

Analogiška padėtis klostosi ir kituose svarbiuose Lietuvos keliuose, taip pat miestuose. Dėl nepatenkinamai koordinuojamo ir administruojamo reklaminės informacijos skydų bei stendų statymo miestų viešųjų erdvių vaizdas tampa chaotiškas, nepatrauklus.

Neseniai Vyriausybei pateiktame rašte Lietuvos menininkai (Lietuvos architektų, kraštovaizdžio architektų, fotomenininkų, tautodailės kūrėjų, dailininkų, rašytojų, kompozitorių, žurnalistų, teatro sąjungos, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija) pasiūlė reklamos kraštovaizdyje reguliavimo priemones.

Visų pirma – suformuoti kraštovaizdžio apsaugos ir estetikos politiką, paruošti „Reklamos Lietuvos kraštovaizdyje reglamentus“. Taip pat apskričių, savivaldybių administracijos turi būti įpareigotos nedelsiant sustabdyti ir uždrausti naujų reklamos statinių projektų derinimą bei statybą teritorijose šalia greitkelių, automagistralių apsauginių zonų, o leidimai jau pastatytiems reklamos statiniams neurbanizuotose užmiesčio teritorijose neturėtų būti pratęsti. Raštu Vyriausybės prašoma pareikalauti atitinkamų institucijų veiksmų ir atsakomybės įgyvendinant siūlomas priemones.

Liepos 10 d. 10.30 val. Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė“ vyko pokalbis apie reklamos žalą kraštovaizdžiui ir reklamos sklaidos reguliavimo galimybes.

Laidos vedėja Gailutė Jankauskienė kalbėjosi su architektais Mindaugu Pakalniu ir Rolandu Paleku.

Laidos garso įrašas (26:23)

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Tekstas panaudotas iš: kamanė.lt
Garso įrašas iš: lrt.lt

Žymos: Mindaugas Pakalnis, reklama, Rolandas Palekas

Lie 09 0 komentarų

Konkursai

Sikon 2010 darbas nugalėtojas

Baigėsi dvidešimt trečias Sikon. Fotoreportažus galėjote sekti archinautuose, kitas nuotraukas galite rasti specialioje galerijoje, o čia pristatysiu jums darbą nugalėtoją. Iš tiesų buvo 3 darbai nugalėtojai – gargždiškiams patikęs darbas, dalyvių favoritas ir komisijos išrinktas nugalėtojas, pastarąjį ir pristatysiu. Komisija, kurioje buvo Andrė Baldišiūtė, Darius Čiuta ir Linas Lapinskas, nugalėtoju paskyrė darbą pavadinimu “Įasmeninta atsakomybė”.

Įdomus yra ne vien pats darbas, bet ir jo išrinkimas. Šio darbo autoriai iš tiesų sukūrė du darbus, bet pamatę, kad vieno idėja prieštarauja kito idėjai, galvojo pasirinkti ir pristatyti tik vieną darbą, jų nuomone geresnį. Ironiška bet, jie pasirinko pristatyti ne darbą nugalėtoją, o nugalėtoją tiesiog išeksponavo anonimiškai. Bet komisija kažkokiu būdu po visų darbų pristatymų netyčiom pastebėjo šį nepristatytą darbą ir skyrė pirmąją vietą, o vėliau išsiaiškino ir šio darbo autorius.

Autoriai: Tomas Šuminas, Vytenis Raugala, Vaida Statkevičiūtė, Justina Šuminaitė, Lina Audzevičiūtė.
Autorių žodis:
Kiekvienas parko medis įasmeninamas. Jam suteikiamas konkretaus gargždiškio vardas. Tokiu būdu medis tampa savotiška nuosavybe, kurios dėka gyventojas gali puoselėti, tausoti nedidelę parko dalelytę, taip parkas tampa bendru, nuoširdžiu miestiečių rūpesčiu. Atsiranda nauja bendravimo forma, nauji medžių kaimynai. Parke prasiplečia judėjimo tinklas. Tako, kaip apribojančio laisvę, sąvokos išnykimas. Einu nuo medžio prie medžio, tarp medžių, medžiuose. Medis bei nedidelis lopinėlis žemės aplink jį, tapęs žmogaus gyvenimo dalimi, nereikalauja didelių pastangų ar laiko priežiūrai. Nebereikia prievartos, ar kitokio parko priežiūrą skatinančio reiškinio. Savo medį geniu, laistau, apkabinu, myliu