Vilniaus architektūros gidas jau antras – o Kauno?

Paskelbė Sausis 27, 2012 14:18.

KAS: leidinio Vilnius 1900–2012. Naujosios architektūros gidas pristatymas ir diskusija apie Kauno gidą
KUR: kavinė „Kultūra“, Kauno paveikslų galerija, Donelaičio g. 16, Kaunas
KADA: vasario 1 d. (trečiadienis), 19.00 val.

VšĮ „Architektūros fondas“ ir leidykla „Baltos lankos“ pristato ilgai lauktą ir labai subrendusį, pataisytą ir papildytą antrąjį knygos Vilnius 1900–2012. Naujosios architektūros gidas leidimą.

Tai geidžiamiausia dovana architektui, vilniečiui, miesto svečiui ir bet kuriam žingeidžiam piliečiui. Nes Vilnius – ža­vingų moderno, art nouveau, arba secesijos, architektū­ros fragmentų, pabirusių Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėse, rinkinys. Vilnius yra trumpa tarpukario modernizmo ištrau­ka, išsiskirianti garsiomis čia tuo metu kūrusių architektų ir dizainerių asmenybėmis ir švaria jų darbų stilistine raiška. Vilnius – kontroversiškas, tačiau įspūdingas sovietinio laikotarpio pėdsakas, bylojantis apie uni­kalią patirtį Europos kontekste, trumpas, bet ryškus postmoderniz­mo blyksnis, susipynęs su vėlyvuoju modernizmu. Pagaliau Vilniaus architektūros dabartis – intriguojantis informacijos kodas, atskleidžiantis dinamiškus visos šalies procesus: architektūrinius eksperimentus, pasitelkiant naujas tipologijas, medžiagas ir estetikos idėjas, staigų ekonomikos pakili­mą, miestiškos aplinkos kokybės ir vilnietiškos architektūros identiteto paieškas.

Leidinio sudarytojai ir autoriai klausia – o koks turėtų būti Kauno architektūros gidas? Kokį miestą jis turėtų atspindėti, be kokių pastatų ar idėjų jis neįmanomas?

Pristatyme dalyvaus:
Dr. Jūratė Tutlytė – architektūros istorikė, pirmojo Vilniaus architektūros gido leidimo sudarytoja ir bendraautorė
Doc. Dr. Nijolė Lukšionytė – menotyrininkė, architektūros istorikė, Vilniaus architektūros gido bendraautorė
Dr. Vaidas Petrulis – architektūrologas, modernizmo paveldo tyrėjas, Vilniaus architektūros gido benaraautorius
Rūta Leitanaitė – architektūros kritikė, Lietuvos architektų sąjungos Informacinio centro vadovė, antrojo Vilniaus architektūros gido leidimo sudarytoja ir bendraautorė
Almantas Bružas – architektūros tyrėjas ir publicistas, renginio moderatorius

Šios ir buvusių paskaitų aprašymus ir vaizdo įrašus rasite puslapyje
http://www.archfondas.lt/aktualijos/

Paskaita Facebook : https://www.facebook.com/#!/events/343701982320687/

Andrė Baldišiūtė – Atsitiktinumas ir sėkmė

Paskelbė Sausis 17, 2012 23:05.

Architektūros [pokalbių] fondas pristato vienos progresyviausių jaunosios kartos Lietuvos architekčių, Andrės Baldišiūtės, paskaitą. Paskaitoje architektė ne tik leis susipažinti su savo kūrybos metodais, procesu ir vertybėmis, tačiau ir papasakos, kodėl profesinei sėkmei svarbu paprasčiausias atsitiktinumas.

A. Baldišiūtė – viena labiausiai matomų iš praktikuojančių architektų Lietuvoje, aktyvi ne tik projektavimo veikloje, tačiau ir visuomeninėje sferoje. Andrė yra viena Architektūros fondo iniciatorių, dėsto projektavimą VGTU Architektūros fakultete. Studijos „Andrė Baldi Architektūra Urbanistika“ veiklos spektras – labai platus: nuo urbanistinių sprendinių iki atskirų pastatų projektų ir interjero dizaino.
Lietuvos architektų bendruomenėje A. Baldišiūtė išsiskiria dėmesiu kūrybos procesui, savitu požiūriu į kontekstą. „Architektūroje svarbiausia yra ne pastatas, o erdvė ir joje vykstantys procesai“.

Andrės Baldišiūtės paskaita ir diskusija po jos įvyks 2012 sausio 19 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje, 20.00. Renginys nemokamas.

Viešus nemokamus šviečiamuosius renginius organizuojantis “Architektūros [pokalbių] fondas” kviečia jau į šeštojo ciklo susitikimus su įkvepiančiais pašnekovais iš architektūros pasaulio, kurie vyksta 2012 metų sausio-vasario mėnesiais Nacionalinėje dailės galerijoje. Iš viso įvyks 5 paskaitos/diskusijos, kuriose vėl laukiamos ir tikros tarptautinės architektūros žvaigždės. VI-ojo ciklo tema – PROCESAS – kviečia susipažinti su labai skirtingų architektų kūrybinių procesų užkulisiais.

Paskaitų ciklo, kurio kuratoriais šį kartą tapo architektai Aurimas Sasnauskas ir Lukas Rekevičius, tikslas – supažindinti visuomenę su skirtingais architektūros kūrybos metodais, eiga, idėjų įgyvendinimu realybėje. „Siekiame atkreipti dėmesį į architektūros kūrimo procesą, kuris dažnai pamirštamas ir nuvertinamas, tačiau tai vienas svarbiausių orientyrų kelyje į kokybišką architektūrą“ – teigia A. Sasnauskas.

A. Baldišiūtės paskaitą pristato: ERGOLAIN

Kuratoriai: Lukas Rekevičius (+3761216112), Aurimas Sasnauskas (+37068647835)
Daugiau informacijos – http://www.archfondas.lt/paskaitos/pokalbiai

Aplink architektūros kalbinimą

Paskelbė Sausis 14, 2012 01:19.

14.
„Aplink“ anaiptol nėra nieko nepasiekianti trajektorija. Ji juda kažko link, neišvengiamai apibrėžinėdama tai, aplink ką vingiuoja. Tas kažkas, kurio link linkstama, gali būti įvardintas centru, kuris jos kelyje taip ir nesutinkamas, tačiau yra nusakomas ir suvaldomas daug išsamiau, nei tai būtų galima atlikti susitelkiant tiesiogiai į jį patį.

13.
Kalbinti – reiškia kreiptis į kitą, užduoti klausimą, kreipinį, ir tikėtis atsako. Užklausti erdvę taip, kad laiko sekoje ji prabiltų – socialiniais, politiniais, istoriniais diskursais, ar grynai dekartiškosios erdvės proporcijų ir konfigūracijų sintakse. Tai intencionalus subjekto veiksmas erdvės atžvilgiu, besiskleidžiantis laike ad hoc. Tačiau kalbinimas dažnai vyksta atsiribojus nuo tiesioginės architektūros patirties – tokiu būdu įvyksta jos sukal̃binimas, erdvinės plotmės išmainymas į kalbinę, jos pavertimas tekstu.

12.
Seniausias iki šiol naudojamas architektūros apibrėžimas priklauso Vitruvijui. Architektūrą sudaro tvirtumas, naudingumas ir grožis (firmitas, utilitas, venustas)1. Etienne-Louis Boullee šioje triadoje įžvelgia esminę klaidą, ir teigia kad pasekmės čia painiojamos su priežastimis2: pirmiau už dirbinį pasirodo jo idėja. Hėgelis praktinę dalį apskritai laikė neverta architektūros vardo, ir teigia, kad architektūra pastate yra viskas, išskyrus funkciją. Anot jo, architektūros esmė yra tiesiog meninis papildas, kuri, kaip daug kam atrodė vėlesniais laikais, pastate gali ir neegzistuoti. Rusų formalistai 1920-taisiais teigė, kad literatūrinės kritikos teisėtas objektas tėra literatūrinis tekstas. B.Tschumi 1975-taisiais bando visa tai susintetinti ir įvardina architektūros paradoksą3.

11.
8-tajame dešimtmetyje suvešėjusios struktūralistinės kalbos teorijos įkvėpė architektą Peter Eisenman ieškoti architektūros esmės, jos savarankiškumo prielaidų. Architektūros esmę jis taip pat laikė išoriška jos funkcijai. Eisenmanas gyvena jaukiame tradiciniame name, kuris su architektūra kaip menu turi nedaug bendro4. „Namai“ ir architektūra supriešinami kaip dvi skirtingos koncepcijos. Norima žengti radikalų žingsnį kūrybinės laisvės link. Remtasi tuo, kad kultūrinės konotacijos, prievartinis įsisenėjusių skaitymo tinklelių klojimas ant kiekvieno naujo kūrinio suvaržo architektūros laisvę tapti savimi, iškart pakraunant ją netinkamomis, nesavomis reikšmėmis. Architektūra turėjo kalbėti savo kalba, o ne pasiskolinta iš jau esamo pasaulio. Ši kalba turėjo būti kuriama ad hoc – o pastatas lankytojui turėjo leisti kaskart iš naujo įsisavinti savo erdvinį žodyną ir gramatiką.
Kritikas Manfredo Tafuri šias pastangas apibūdino kaip bandymą maksimaliai redukuoti kintamųjų arba neapbirėžčių (”ambiguities”) sistemas, išdėstytas formaliųjų santykių tinkle5. Kitaip tariant, buvo ieškoma savarankiškos sintaksės, sudarytos iš sutartinių reikšmių neturinčių elementų.
Dėl to ženklas, kaip struktūra, nurodanti į kažką kitą, į jau esančią savoką, Eisenmanui nebuvo patogus ir buvo eliminuotas. P.Eisenman stengėsi išvengti visų klasikinių konvencijų, (įskaitant tokias kaip mastelio priklausomybė nuo žmogaus kūno), kurias modernizmo ideologija buvo paveldėjusi iš klasikinės tradicijos. Architektūros priklausomybė nuo bet kokių išorės ženklų buvo traktuojama kaip diktatas. Žmogus ir objektas turi nepriklausyti vienas nuo kito – tik tada santykis tarp jų galės būti kaskart iš naujo steigiamas6. Prasmės efektai turėjo būti generuojami švarioje sintaksės plotmėje, o reikšmės prieaugis kilti iš loginių santykių tarp formalių koncepcijų.
Šių idėjų rezultatas buvo keturi eksperimentiniai projektai beveidžiais pavadinimais „House I“, paskui II, III ir IV, kurių pagrindas – mėginimas interpretuoti fizinę aplinką kaip loginę visumą, nepriklausančią nuo savo funkcijos ar išoriškų veiksnių. Vienas esminių principų, perimtų iš lingvistikos – paviršinių ir giliųjų struktūrų santykis, kurį P.Eisenman pritaikė architektūrai, ant fizinio lygmens užklodamas sintaksinį. Sintaksinė struktūra persmelkia materiją, ir šis procesas suvokiamas kaip generatyvumas. Taigi Eisenmanas bandė perkelti generatyvinę funkciją iš išorės (žmogaus kūno, racionalios pastato funkcijos, nuorodų ir pan.) į vidinį, savo paties generuojamą pseudožodyną, tuo būdu siekadamas išgauti „grynąją“ architektūrą. Pastatai turi būti „sau pakankami“, patys apie save kalbantys.
Kaip kūrybos priemones Eisenmanas naudojo sudėtinę sintaksinių priešpriešų tarp linijos, plokštumos ir tūrio sistemą, kurios paviršiniame lygmenyje tapdavo kolonomis, sienomis ir durimis. Ne tiesiog tapdavo, o iš esmės jas generuodavo: sintaksė eina pirmiau funkcijos, yra jos substratas.
Hėgelio skirtis radikaliai apverčiama: architektūra yra visur, tik ne išorėje, o papildu tampa funkcija.


Peter Eisenman, House II eskizas, 1970

Skaitykite toliau »

Kūrybinės dirbtuvės „A one-day excursion into your own process“

Paskelbė Sausis 13, 2012 01:21.

Sausio 21d. Architektūros [ekskursijų] fondas kviečia į kitokią kelionę po [Architektūros] kūrybos procesą.

Kaip architektas tu parduodi procesą. Ne pastatą. Ir net ne pastato projektą nes kai klientas kreipiasi į tave, jo dar neturi. Bet kaip dažnai atsigręžęs susimąstai, ką iš tiesų darai?

Kviečiame vienos dienos ekskursijai po savo paties kūrybinį procesą. Ši neįprasta išvyka organizuojama siekiant patyrinėti Architektūrinio Proceso plotmes. Kelionėje lankysimės netyrinėtose mūsų įprasto kūrybinio proceso teritorijose. Retkarčiais stabtelėdami pamąstyti, pasimokyti iš kitų ir galbūt nusifotografuoti. Taip pat pažiūrėsime, kuo mūsų darbo įgūdžiai gali būti naudingi kitose sferose, anapus mums įprastos aplinkos.

Bekeliaujant:
- iš arčiau pažvelgsime į savo kūrybinį procesą.- mokysimės iš kitų.
– tobulinsime savo kūrybinį procesą.
– ir išmoksime tinkamai pristatyti savo veiklą.

GIDAI:
JONAS PIET
Jonas Piet yra nepriklausomas dizaino konsultantas, savo žinias panaudojantis dirbdamas su įvairialypiais projektais ir žmonių grupėmis, padėdamas jiems generuoti, realizuoti idėjas ir produktyviai dirbti, Londone Jonas yra dirbęs pripažinimą pelniusiuose kompanijose Engine Service Design ir Participle, o Nyderlanduose buvo įkūręs savo biurą.
Jonas kuria interjerus, gaminių ir paslaugų dizainą bei koncepcijas, yra bendradarbiavęs su Lietuvos architektais. Jis yra dirbęs su daugybe įvairių klientų, tarp kurių: Nyderlandų susisiekimo ministerija, Vilniaus turizmo informacijos centras, Vodafona R&D, Vestminsterio (Anglija) savivaldybė ir E.on. Pastaraisiais metais Jonas įvairiose Europos šalyse rengė mokymus susijusius su paslaugų kokybės gerinimu. Jonas yra taikomojo industrinio dizaino specialybės magistras.

YULIA KRYAZHEVA
Yulia Kryazheva yra architektė ir iliustratorė, ypač besidominti įvairiausiomis socialiai orientuoto dizaino sritimis: nuo grafinio, gaminių dizaino iki architektūros ir miestų planavimo.
Yulia taip pat aktyviai dalyvauja nekomercinėse socialinėse iniciatyvose ir tyrimuose: tyrinėja kaimynystės ryšius, urbanistines intervencijas (tiek Nyderlanduose, tiek Rusijoje), kartu su The Responsive city kuria urbanistinę Stambulo (Turkija) viziją, padeda organizuoti Complexity Theories of Cities konferencijas Delftų Technikos Universitete, įvairiuose projektuose bendradarbiauja su P2P Urbanism ir BioUrbanism fondais. Šiuo metu viena pagrindinių Yulios interesų sričių – vizualinė komunikacija.

NORINTIEMS DALYVAUTI:
Jei esi – architektūros studentas, dėstytojas, praktikuojantis architektas arba dizaineris, kviečiame registruotis atrankai arch@archfondas.lt, siunčiant vieną lapą su savo kūrybinio proceso vizualiu pristatymu.
Registracijos pabaiga: sausio 17d. Renginys mokamas. Kaina 10 – 20 LT

Daugiau informacijos apie renginį rasite:
http://www.archfondas.lt/aktualijos/ekskursija/ekskursiju-fondas-kviecia-i-kurybines-dirbtuves-a-one-day-excursion-into-your-own-process/

Siiri Vallner ir Indrek Peil – Architektūriniai eksperimentai

Paskelbė Sausis 10, 2012 08:29.


2011 m. sausio 12 d. ketvirtadienį 20 val. NDG

Kuo pokalbis įkvepiantis:
„Dirbdami mes esame eksperimentavę su įvairiausiais procesais, ypatingą dėmesį skirdami gamtos, žmogaus kūno ir „atvirųjų prasmių“ integravimui į architektūrą. O visai neseniai mes paklausėme savęs – kas nutinka, kai vartotojas tampa pagrindiniu architektūros gamintoju?“

Kuo pašnekovas išskirtinis:
Siiri Vallner ir Indrek Peil pradėjo savo bendrą praktinę veiklą maždaug 2000 metais, kaip studija KAVAKAVA. Nuo tada jie realizavo nemažai įdomių architektūros projektų – Okupacijos muziejus Taline, Lotte vaikų darželis Tartu mieste, Tartu universiteto Narva koledžas ir t.t. KAVAKAVA laimėjo keletą apdovanojimų (tarp jų ir pirmasis Estijos jaunųjų architektų apdovanojimas, 2009 m. įteiktas architektei Siiri Valnner). Abu pašnekovai skaito paskaitas Estijos dailės akademijoje.