Mart Kalm – Modernizmas Estijoje: nuo industrialisto vilos iki kolchozo centro

Architektūros [pokalbių] fondas
Iš pokalbių ciklo: Modernizmas.lt: įtakos/ideologijos/palikimas

Kuo pokalbis įkvepiantis:
Kodėl Estija taip troško sekti modernizmo pėdomis?
Ką modernizmo architektūra gali mums papasakoti apie šalį?
Sovietų Estijos modernizmas kaip prieškario kapitalistinio modernizmo tąsa?
Kaip buvo įmanoma įgyvendinti avangardo idėjas Sovietų Estijoje stagnacijos metu?

Kuo pašnekovas išskirtinis:
Meno istorijos profesorius, kritikas ir Estijos Dailės aka­demijos dekanas. Pagrindinės tyrimų sritys – tarpukario Estijos architektūros kultūra, modernioji (XX a.) Baltijos šalių architektūra. Vieną iš dviejų daktaro disertacijų apsigynė Maskvoje, dėstė Kolumbijos universitete, yra aktyvus DOCOMOMO Baltijos šalių narys.

Rugsėjo 2 d., ketvirtadienis, 20 val., Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, Vilnius.
http://www.archfondas.lt/paskaitos/pokalbiai

Paskaitų ciklas Modernizmas.lt: įtakos/ideologijos/palikimas

Pranešimas spaudai:
Rugsėjo 2 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje prasidės mėnesį truksiantis ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO paskaitų ciklas, skirtas temai “Modernizmas.lt: įtakos/ideologijos/palikimas”. Penkių paskaitų metu žymūs pasaulio ir mūsų šalies specialistai apžvelgs modernizmo, kaip kultūros reiškinio, ideologijas ir įtakas, įvertins Lietuvos modernizmo architektūros palikimą.

Modernizmas.lt kelia šiuos klausimus:
Kas suformavo modernizmo kultūros reiškinio ideologijas, kokios jos buvo Lietuvoje ir kitur; kaip ideologija veikė to meto architektų kūrybą, kokią įtaką modernistinio periodo palikimas daro šiuolaikinei architektūrai, estetikai ir kultūros reiškiniams?
Kokie modernizmo architektūros Lietuvoje raidos ypatumai reiškėsi skirtinguose sociopolitiniuose kontekstuose: lenkiškame, TSRS/ LTSR, šiuolaikiniame Baltijos regiono? „Okupacinio modernizmo“ reiškinys, jo egzistavimas, sąlygos bei požiūriai į jį.
Svarbiausių skirtingo laikotarpio Lietuvos modernizmo architektūros kūrinių apžvalga, analizė; modernizmo architektūros palikimas, požiūrio į jį kaita ir „nykstantis modernizmas”. Modernizmo modernizavimo iššūkiai.
Ciklo kuratoriai – Julija Reklaitė ir Tomas Grunskis.

Savo įžvalgomis kiekvieną ketvirtadienį (rugsėjo 2 – spalio 7 d.) dalinsis meno istorijos profesorius Martas Kalmas (Estija), idėjų istorikas Davidas Crowley (Didžioji Britanija, Lenkija), architektūros teorijos ir istorijos profesorius Claesas Caldenby (Švedija), menininkas – fotografas Sami Hyrskylahti (Rusija, Suomija) bei menotyrininkai, architektūros teoretikai Marija Drėmaitė ir Vaidas Petrulis (Lietuva).

Tai jau antrasis ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO renginys. Pirmajame cikle kalbėta apie nepriklausomos Lietuvos architektūros dvidešimtmetį. Tęstinis įkvepiančių pokalbių projektas su išskirtiniais pašnekovais iš užsienio ir Lietuvos yra skirtas ugdyti humanišką, jautrią, mąstančią ir įžvalgią asmenybę.

Daugiau informacijos ir video įrašus iš pirmojo paskaitų ciklo “2010 = 1990 + 20 metų laisvos architektūros” galite rasti www.archfondas.lt

POKALBIŲ PROGRAMA:

Rugsėjo 2 d., 20 val.
Mart Kalm

tema: Modernizmas Estijoje: nuo industrialisto vilos iki kolchozo centro
Meno istorijos profesorius, kritikas ir Estijos Dailės akademijos dekanas. Pagrindinės temų sritys – tarpukario Estijos architektūros kultūra, modernioji (XX a.) Baltijos šalių architektūra. Vieną iš dviejų daktaro disertacijų apsigynė Maskvoje, dėstė Kolumbijos universitete, aktyvus DOCOMOMO Baltijos šalių narys.

Rugsėjo 9 d., 20 val.
David Crowley

tema: Vėlyvųjų ultra modernių pastatų Rytų Europoje likimas
Istorikas, kurio specializacija yra XIX-XX a. Rytų Europos kultūra, menas ir dizainas, Lenkijos architektūros istorija. Didžiosios Karalystės Karališkojoje menų akademijoje dėsto kultūros istoriją, tyrinėja, kaip kasdieniai objektai yra veikiami ideologijos. Vienas iš parodos “Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas 1945 – 1970”, rodytos ir Nacionalinėje Dailės Galerijoje Vilniuje, kuratorių.

Rugsėjo 23 d., 20 val.
Claes Caldenby

tema: Urbanistinė modernybė. Šiaurės ir Baltijos šalių patirtys
Architektūros idėjų socialiniame ir kultūriniame kontekste istorikas, vienas iš Švedijos architektūros reviu “Architektur” redaktorių. 1992 m. apsigynė disertaciją daugiabučių (Collective housing) Švedijoje ir Sovietų Sąjungoje tema. Rašo knygas ir straipsnius XX a. architektūros temomis, siekdamas, kad architektūra būtų suprantama ne tik ja užsiimantiems.

Rugsėjo 30 d., 20 val.
Sami Hyrskylahti

tema: Modernizmas ir kosmosas
Suomių kilmės fotografas, tarpdisciplininis menininkas, nuo 1995 m. gyvenantis Sankt Peterburge ir aktyviai fiksuojantis rusų avangardo ženklus. Samis domisi Sovietų Sąjungos architektūra, interpretuoja ją savo darbuose, rengia šios architektūros fotografijų parodas, instaliacijas ir performansus, kūrybines dirbtuves, rūpinasi XX a. Rusijos architektūros palikimu.

Spalio 7 d., 20 val.
Marija Drėmaitė
Vaidas Petrulis

tema: Modernizmas sovietmečio Lietuvoje: utopijos gimimas ir žlugimas
Menotyrininkai, teoretikai, XX a. Lietuvos architektūros tyrinėtojai. Marija – Lietuvos Modernizmo architektūros ir industrializacijos periodo analitikė, pramoninio paveldo kultūrinės reikšmės ir jo pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms tyrėja. Vaidas – Modernizmo ideologijos, architektūros ir politikos sąveikų, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas.

http://www.archfondas.lt/paskaitos/pokalbiai

Priminimus apie paskaitas kiekvieną savaitę rasite šioje svetainėje ir archkalendoriuje.

Strelka paskaita

Strelkos paskaita, kurioje kalba Rem Koolhaas, Reinier de Graaf  ir Michael Schindhelm – archfondo paskaitų belaukiant. Ypatingai įdomi Koolhaaso dalis.

Mičigano teatras (Michigan Theatre)

Mičigano teatras (Michigan Theatre) pastatytas 1926 metais Detroite. Kaip tuomet buvo populiaru, teatras nebuvo individualus statinys, jis buvo didesnio komplekso, 13 aukštų Michigan Building biurų pastato, dalis. Tuomet 4050 (kitur minima 4038) vietų talpinantis teatras buvo vienas didžiausių Mičigane. Vidus buvo prašmatniai dekoruotas krištolu, skulptūromis, paveikslais, to laikmečio spauda gyrė teatrą kaip naują Detroito brangakmenį (“…a new jewel to Detroit…” iš R.J. McLaughlin apžvalgos Detroit Daily News laikraštyje). Koncertavo tokios žvaigždės kaip Frank Sinatra, Louis Armstrong, Bette Davis ir daugybė kitų. Bet 40-ųjų pabaigoje, populiarėjant kinui, teatras daugiausia rodė kino juostas.

Atsiradus ir paplitus televizijai, pradėjo žlugti kino teatrai, Mičigano teatras 60-taisias tapo nebepelningas. Tai uždarytas, tai parduotas, tai vėl atidarytas keitė šeimininkus ir paskirtį – 1972 metais teatras tapo didžiuliu klubu, kuriame koncertavo David Bowie, The Stooges, Aerosmith. Tik prašmatnus interjeras nelabai sugyveno su rokenrolu – vidus buvo nuniokotas. Po ketverių metų užsidarė ir šis klubas.

Kaip buvo minėta, virš teatro visą laiką veikė biurų pastatas, laikams keičiantis atsirado poreikis automobilių aikštelėms. Teatras po roko klubo buvo taip suniokotas, kad buvo manoma geriau jau nugriauti teatrą nei bandyti jį atkurti. Todėl buvo priimtas sprendimas teatro erdvėje įrengti 160 vietų automobilių aikštelę. Viskas, išskyrus pastato konstrukcijas buvo išvežta ir parduota aukcionuose.

Dabar italų renesanso stiliaus aplinkoje vietoj scenos žvaigždžių stovi automobiliai. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo brutalu ir žiauru suniokoti teatrą vardan automobilių, tačiau iš kitos pusės tai gražus likimo pokštas ir puiki paskirtis teatrui tokioje vietoje – dar prieš pastatant Michigan Building kompleksą su teatru 1926 metais, šioje vietoje stovėjo Henrio Fordo vieno aukšto garažas, kuriame jis sukūrė savo pirmąjį automobilį. Tad automobilių gimtąją vietą pasiglemžus teatrui, ją vėl susigrąžino automobiliai.

Informacija panaudota iš: architonic.com, detroityes.com, buildingsofdetroit.com, wikipedia.org

Olimpinis vandens parkas

Rugpjūčio 8 dieną duris atvėrė pertvarkytas Nacionalinis vandens centras Pekine (arba kitaip žymusis Water Cube). Jame įsikūrė vandens pramogų parkas, kuris pasak pranešimų dabar yra didžiausias Azijoje. Šis parkas turėtų suteikti gyvybės ištuštėjusiam Olimpiniam miesteliui. Nors oficialiai minima, kad interjero sprendimą lėmė filmas Avatar, tačiau akivaizdu, kad tikras įkvėpėjas buvo Kempiniukas. Greičiausiai tiesiog tai nesolidu pripažint.

Ir ištikrųjų genialus sprendimas vandens parkui pasirinkti povandeninę tematiką. Virš galvos plaukiojančios medūzos, madingai išblukusios spalvos, fantastiškas pastato fasadas matomas iš vidaus, kažkur į viršų kylantys oro burbulai. Kas geriausia, kad parko aplinka nėra imitacinė, kas populiaru Lietuvos ir kaimyniniuose parkuose. Jokių pseudoatogražų, palmių (na tik ant sienų porą nupieštų buvo galima įžvelgti), jokio nemalonaus gamtos kastracijos pojūčio, tik esmė – vanduo, gyvenimas vandenyje.

Kainos (nežinia kuriam laikui)  – suaugusiems 79 litai, vaikams 1.2m – 1.4m ūgio 62 litai, žemesniems nemokamai. Palyginimui Druskininkų vandens parke už 4 valandas su pirčių erdve suaugęs žmogus sumokės irgi 79 litus. Todėl būnant netoliese, tikrai būtų galima apsvarstyti galimybę pasilepinti parke arba bent pasižvalgyti viduje, kas kainuotų 12 litų.

Informacija iš: archinect, crienglish.com, cnngo.com.