Skip to content

Japonų pasipriešinimas Olimpiniam stadionui

Japonijos Nacionalinio Stadiono pirma versija
Nacionalinio Japonijos stadiono konkursą laimėjęs Zaha Hadid projektas ↑.

Krepšinio šalyje stadionų tema yra labai jautri – Lietuvoje neturime nė vieno normalaus stadiono. Geriausiu atveju turime pagerintus treniruotėms skirtus stadionus su keliomis vietomis stebėti kaip jaunieji Aleknos meta diską ar vietinė futbolo komanda spardo kamuolį per pelkynus. Bet kiekvienas bandymas pajudinti vieną ar kitą stadioną susilaukia didelio atgarsio. Nacionalinio stadiono griuvėsiai Vilniuje periodiškai sukelia nepasitenkinimo cunamius, idėjos užstatyti Vilniaus Žalgirio stadioną dirgina visuomenės užpakalį, o Kauno Dariaus ir Girėno stadiono atnaujinimo planai nuolat minimi tarp tuoj tuoj prasidėsiančių darbų, kaip ir nauji tiltai, keliai, kongresų rūmai, laisvės alėjos atnaujinimas… Tokie dalykai dedasi šalyje, kuri nelabai žino kam jai tie stadionai ir kas juose daroma. O dabar įsivaizduokime šalį, pavyzdžiui Japoniją, kuri turi surengti Olimpines žaidynes ir kuriai reikia naujo Olimpinio stadiono. Visuomenės ir architektų dėmesys natūralu yra kiek didesnis.

Architektai, sekantys naujienas, turbūt pastebi periodiškai architektūrinėje medijoje pasirodančias naujienas apie japonų nepasitenkinimą Olimpinio stadiono konkursą laimėjusios britų/irako architektės Zaha Hadid projektu lyg ji būtų kinų architektė. Iš esmės tik tiek ir pasakojama, bet niekas gerai nepaaiškina kodėl yra toks nepasitenkinimas. Vienur minima projekto kaina (apie 3 milijardus dolerių), kitur – pačio projekto dydis, kad jis yra netinkamas Tokijuje.

Kainos argumentą galima lengvai suprasti, nes Londono Olimpinis stadionas kainavo apie 850 milijonų dolerių, Pekino – 460 milijonų. Natūralu, kad tokioje geografinėje vietoje, kurioje yra Tokijas, statybos yra brangesnės. Nereikia pamiršti, kad japonai laukia didžiausio per 100 metų žemės drebėjimo Tokijo centre, kuris turėtų įvykti artimiausiu metu. Pastarąjį kartą, tas žemės drebėjimas sugriovė beveik visą miestą. Bet įvertinus tai, vargu ar 3 milijardai yra normali statybų kaina. Dabar kalbama apie perpus mažesnį biudžetą.

Jeigu su pinigais yra gana aišku, kiek painiau gali būti dėl kalbų apie stadiono dydį. Didieji japonų architektai Sou Fujimoto, Toyo Ito, Kengo Kuma, Fumihiko Maki labiausiai kritikavo stadiono mastelį. Turbūt visi, kurie nėra buvę Tokijuje įsivaizduoja didžiulius dangoraižius ir futuristinius filmus atkartojančias scenas gatvėse, juk tai yra didžiausias pasaulio miestas. Iš tikro tų dangoraižių nėra tiek daug, visur vyrauja itin smulkus mastelis ir didžioji miesto masė yra 2 aukštų individualūs namai.

Pirmas variantas laimėjęs konkursą
Pirmas variantas laimėjęs konkursą ↑. Modifikuotas variantas ↓.
Modifikuotas variantas

Naujas stadionas yra planuojamas seno 1964 metų Olimpiados stadiono vietoje. Šalia yra dar keli sporto infrastruktūros statiniai, vienas svarbiausių jų yra šiuo metu didžiausio Japonijos architektūros autoriteto Fumihiko Maki „Tokyo Metropolitan Gymnasium“. Įdomiausia, kad jis ir yra tas didysis balsas, kuris atstovauja Japonijos architektų bendruomenę. Sunku suprasti ar japonų architektai kritikuoja šį projektą tik dėl netinkamos programos ar po tuo slypi bandymas nuryti faktą, kad šalyje su daugybe garsių ir plačiai įvertintų architektų, nacionalinį stadioną projektuos užsienietė su išskirtiniu braižu neatspindinčiu jokių japonų tradicijų.

Fumihiko Maki projektas
Fumihiko Maki Tokyo Metropolitan Gymnasium ↑.

Rudenį buvau Fumihiko Maki paskaitoje, kurioje jis kalbėjo apie Olimpinį stadioną ir atsiliepė labai kritiškai. Po paskaitos aš ganėtinai nekorektiškai paklausiau ar jis yra prieš Zaha Hadid kaip projekto architektę, žinoma atsakymas buvo labai korektiškas – esmė yra programos ir pastato dydis. Bet pačioje paskaitoje kaip neigiami pavyzdžiai buvo pateikiami kiti Zaha Hadid projektai, todėl nepasitenkinimas ja kaip architekte tikrai egzistuoja.

Žinoma projekto autoriai jau nekis, tačiau pats projektas – taip. Ir jis jau pakito. Naujausiose iliustracijose galime matyti gerokai sumažintą pastato tūrį ir žymiai santūresnę išraišką. Gyvai apsilankius stadiono teritorijoje matyti keli įdomūs dalykai. Pirmiausia, senojo Olimpinio stadiono nematyti, jis visiškai neišsišoka panoramoje ir yra paskendęs tarp medžių, įsilieja į aplink supančius parkus. Todėl nenuostabu, kad japonai patyrė šoką išvydę Zaha Hadid pastatą-kalną. Naujas projektas panašu, turėtų geriau talpintis kontekste, galbūt net paliks daugiau žalumos. Antras įdomus dalykas, naujoji Zaha Hadid Olimpinio stadiono išraiška yra smarkiai panaši į šalia stovinčio Fuhimiko Maki pastato išraišką. Nenustebčiau jei tai buvo bandymas pamaloninti ir pritildyti garsiausią (realybėje tai labai tylų) protesto balsą. Horizontalių akcentavimas fasade kol kas atrodo net geriau ir elegantiškiau Fumihiko Maki projekte.

Nacionalinis Japonijos stadionas
Nacionalinis Japonijos stadionas
Dabartinis Nacionalinis Japonijos stadionas kontekste ↑.

Fuhimiko Maki projektas
Fumihiko Maki Tokyo Metropolitan Gymnasium ↑. Horizonatlės Zaha Hadid projekte ↓.
Horizonatlės Zaha Hadid projekte

Vargu ar Olimpinio stadiono projektas daugiau kis. Gandai iš projekto partnerės, didžiausios Japonijos architektūros kompanijos Nikken Sekkei sako, kad jau nebėra tokiems dalykams laiko reikia pradėti statyti. Nežinau ar protestavę architektai dabar yra patenkinti, turbūt vargu, tačiau jie iškovojo pergalę. Visuomenei stadionas kainuos beveik dvigubai mažiau, mieste jis bus bent šiek tiek santūresnis ir nuolankesnis. Gaila truputį tik Zaha Hadid, kuriai panašu teko priimti ne tik naują programą, biudžetą, modifikuoti estetiką, bet ir atlaikyti kritiką dėl iš esmės blogų konkurso sąlygų. Toks japoniškas dėmesys ir kokybės reikalavimas žada įspūdingą olimpiadą.

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , , ,

Google Earth 3D eksportavimas

Eksportuotas modelis

Stengiuosi vengti tokių praktinių-techninių patarimų, tačiau žinau, kad jie gali smarkiai pagelbėti architektams, todėl tegu nugula šis tekstas į interneto archyvus…

Prieš keletą metų dalinausi patarimu kaip gauti bet kurios pasaulio vietos DWG planą. Tikiuosi šis metodas jums padėjo tiek pat kiek ir man. Bet apetitas auga ir norisi vis daugiau nemokamai pasiekiamos informacijos, todėl šį kartą pasidalinsiu patarimu, kuris padės gauti bet kurios pasaulio vietos 3D modelį iš Google Earth. Pats šią informaciją radau Brian-Horning.com svetainėje, kurioje taip pat yra nuoroda ir į paprastesnį, bet tik su 3ds Max veikiantį, metodą. Jeigu nenaudojate 3ds Max, naudokite šį, sunkokai sukonfigūruojamą, bet gerai veikiantį būdą. Tiesa, tik Windows sistemoms.

1.

Įdiekite seną Google Earth (v5.0) versiją. Jeigu jau turite, Google Earth, galite nieko netrinti, tiesiog dar kartą įdiekite Google Earth v5.0 iš vienos iš šių nuorodų: nuoroda1 arba nuoroda2

Standartiškai Google Earth bus įdiegta į C:\Program Files (x86)\Google\Google Earth iš čia jums teks rankiniu būdų nukopijuoti visą katalogą Google Earth į C:\ diską. Nežinau ar tai yra visiškai būtina, tačiau originaliame tekste rašoma, kad tokiu būdu išvengiamos galimos problemos dėl neįprasto senoms programoms Program Files (x86) katalogo pavadinimo.

C:\Program Files (x86)\Google\Google Earth
į
C:\Google Earth

2.

Dabar įdiekite kitą programą GLIntercept. Ją galite gauti iš šių nuorodų: nuoroda1 arba nuoroda2. Po diegimo ji atsiras C:\Program Files (x86)\GLIntercept0_5 kataloge. Ir vėl, norėdami išvengti galimų problemų, nukopijuokime programos katalogą į C:\Program Files\GLIntercept0_5.

C:\Program Files (x86)\GLIntercept0_5
į
C:\Program Files\GLIntercept0_5

3.

Parsisiųskite OGLE priedą iš šios nuorodos: nuoroda1. Išskleiskite archyvą į C:\Program Files\GLIntercept0_5\Plugins\ katalogą. Po šio veiksmo turėtų atsirasti naujas OGLE katalogas. Ir visas adresas turėtų būti toks:

C:\Program Files\GLIntercept0_5\Plugins\OGLE

4.

Nukopijuokite “OpenGL32.dll” iš “C:\Program Files\GLIntercept0_5″ į “C:\Google Earth”.

5.

Nueikite į “C:\Windows\SysWOW64″ katalogą ir padarykite “opengl32.dll” failo kopiją. Šią kopiją pervadinkite į “opengl32.orig.dll“.

6.

Naują “opengl32.orig.dll” failą iš “C:\Windows\SysWOW64″ katalogo nukopijuokite į “C:\Google Earth”. Šiame kataloge turėtų būti “OpenGL32.dll” ir “opengl32.orig.dll” failai.

7.

Parsisiųskite paskutinį priedą iš šios nuorodos: nuoroda1. Išskleiskite viduje esantį “gliConfig.ini” failą į “C:\Google Earth” katalogą.

8.

Paleiskite Google Earth iš “C:\Google Earth” katalogo (googleearth.exe failas). Nueikite į Tools > Options ir pakeiskite Graphics Mode į OpenGL. Išsaugokite nustatymus ir išjunkite programą.

Ekrano nuotrauka

Konfigūravimas baigtas! Dabar belieka poros mygtukų paspaudimu gauti norimą 3D modelį:

9.

Vėl paleiskite Google Earth iš “C:\Google Earth” katalogo. Susiraskite jus dominantį vaizdą su 3D pastatais (Lietuvoje tai gali būti sunku). Kai matomas fragmentas jus tenkins, o pastatai bus užsikrovę (negriebkite viso miesto, nes ne visi pastatai bus užkrauti ir modelyje bus daug tarpų), paspauskite CTRL+SHIFT+F. Paspauskite šią klavišų kombinaciją keletą kartų iš eilės, kol pamatysite, kad Google Earth programa pakibo kelioms sekundėms.

10.

Kai po nedidelio pakibimo programa vėl pradeda veikti, nueikite į “C:\Google Earth” katalogą ir ten turėtumėte rasti ogle.obj failą. Šį failą galite importuoti į Rhino ar 3ds Max. Norėdami naudoti su SketchUp, teks viską bandyti eksportuoti iš Rhino ar 3ds Max į kitą formatą.

11.

Po failo importavimo, savo 3D programoje galite išvysti kažkokią nesąmonę ir jokių pastatų. Viskas tvarkoje, tiesiog ištrinkite tą matomą nesąmonę – pažymėkite matomus objektus pele. Tuomet pasinaudokite Zoom extents komanda (Rhino). Turėtumėte antrą kartą išvysti kažkokią nesąmonę – vėl ištrinkite pažymėdami objektus pele.

Ekrano nuotrauka

12.

Jeigu atsargiai trynėte nereikalingus objektus, antrą kartą pasirinkę komandą Zoom extents turite išvysti 3D modelį. Spustelėkite CTRL+A ir įveskite mastelį 1000000 (ar panašiai, paskui galėsite atrasti tikrą mastelį). Viskas.

Ekrano nuotrauka

Jeigu yra kažkokių neaiškumų ar netikėtų klausimų, bandykite atsakymus į juos rasti originalaus teksto komentaruose. Visą šį tekstą išverčiau ir visus failus patalpinau archata.lt serveryje archyvavimo tikslams, nes nežinia kiek originalus tekstas ir nuorodos gyvuos.

Kategorijos: Archyvuotas įrašas.

Žymos: , , ,

Apie šiuolaikinės architektūros grožį

IQ 51

Naujajame IQ žurnalo numeryje (Nr. 51) rasite mano tekstą (104-105 psl.) apie šiuolaikinės architektūros grožį. Priežastys kodėl dabartinė architektūra skiriasi nuo mūsų mylimų senamiesčių ir kokias vertes tas skirtumas kuria. Taip pat nekukliai išgirtas Processoffice Latvijos Nacionalinio muziejaus projektas.

„Juk, nors ir būtų saugiau, apsirengę su ledo ritulio apranga dviračiais nevažinėjame – tai būtų mažų mažiausiai kvaila. Šiuolaikinėje architektūroje yra kitaip. Senamiesčiai statyti taip, kad kiekvienas elementas būtų vertingas, kad kiekvieni laiptai būtų naudojami, o dabar didžiuliai pinigai investuojami į tuos architektūros elementus, kurių, tikimasi niekada neteks išbandyti. Senamiesčiai iš esmės nelegalūs pagal dabartines taisykles.“

Visą tekstą galite rasti IQ.lt svetainėje: http://iq.lt/komentarai/grazus-nes-saugus/

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , ,

Įspūdžiai iš naujausio Zaha Hadid projekto Seule

Nuotrauka Sean Lacy

Belaukdami naujo teksto archata.lt galite perskaityti šviežią mano apžvalgą iš Seulo apie naujausią Zaha Hadid projektą – Dongdaemun Design Plaza lrytas.lt portale. Kad ir kokia mano būtų asmeninė nuostata prieš tokią architektūrą, kai ką ši architektė sugeba tikrai gerai, bet kai kas visiškai graudu. Nuotraukos – Sean Lacy.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,

Kauno bendrasis planas kritiškai

Kaunas neseniai patvirtino savo naująjį bendrąjį planą. Džiugesys, kad jis buvo parengtas pagal naująjį teritorijų planavimo įstatymą, sklido po įvairius portalus. Šampano purslams išgaravus, nusprendžiau užmestį akį į Kauno ateitį ir pabandyt suprasti kas iš esmės ten siūloma.

Visus dokumentus galite rasti kaunoplanas.lt svetainėje, ten dokumentų ir brėžinių galybė, todėl bandysiu apžvelgti tik pačius esminius momentus.

Pradedu nuo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos. Iškart į akis kliūna, kad Bendrojo plano tiksluose ir uždaviniuose kalbama apie plėtrą arba kaip ten sakoma „darnios plėtros samprata“ (kad ir ką tai reikštų), „miesto plėtros siekiai“ ir t.t. Panašu, nors ir deklaruojama apie mažėjantį gyventojų skaičių, tai tiksluose neatsispindi. Į mažėjantį skaičių sureaguota neplečiant miesto ribų, tačiau pati retorika vistiek yra apie plėtrą. Per pastaruosius 10 metų gyventojų sumažėjo 65 tūkstančiais (apytikriai). Iš esmės čia turėtų būt aliarmas, bet kaip daugeliui miestų susiduriančių su gyventojų skaičiaus mažėjimu – sunkiausia yra tai pripažinti ir pradėt gydytis reaguoti. Rengiant kitą bendrąjį planą, manau bus akivaizdu, kad teks įtraukti ir „darnaus traukimosi“ ar miesto dalių retėjimo strategiją.

Dviprasmiškai taip pat skamba minimas Kauno kompaktiškumas. Mano manymu, Kaunas tiesiog yra mažas miestas, bet nėra labai kompaktiškas. Žmonių tankumas siekia apie 2000 žmonių į kvadratinį kilometrą ir tai nėra labai aukštas rodiklis. Žinoma ne vien absoliutus žmonių tankumas pasako kompaktiškumą (Honkongo tankumas irgi nėra labai aukštas jei įtrauksime visas žalias zonas, bet vienas aukščiausių pasaulyje be jų), bet po miesto kraštus pasklidę mikrorajonai tikrai viską išbalansuoja. Mažėjant gyventojų skaičiui pasiekti kompaktišką formą tampa vis sudėtingiau (bet įmanoma).

Nežinau ar verta minėti siūlymus mažinti „transporto priemonių ridą“ mieste, su vienu tankiausių gatvių tinklu (turbūt atitinkamai ir blogiausiai prižiūrimu), tiesiant naujas gatves ir statant tiltus. Nežinau kokia „darni plėtra“ yra įsivaizduojama orientuojant miestą vis smarkiau prie automobilių. Bet tenka padėkoti plano rengėjams, o gal realybei, kad visiškai nesąmoningas fantastinis tiltas per Nemuną į Birštono gatvę su tuneliu nėra paminėtas. Kėdainių tilto nauda senamiesčiui yra aiški, tačiau vertėtų pasukt galvą ar tikrai nėra kito, ne tokio tiesmuko būdo pasiekti panašiam efektui. Kai kiti miestai bando iškrapštyti automobilius, mes vis dar bandom jų prisitraukt. Įdomu koks efektas būtų investicijas, numatytas naujiems keliams ir tiltams, skyrus viešajam transportui ir dviračių takams.

Na elektros energijos gamybos ir dujų tiekimo niuansų nekomentuosiu, todėl dabar galima pereiti prie vizualinės dalies.

Erdvinė struktūra
Erdvinė struktūra 6.75 MB

Pats koncepcijos planas atrodo visai simpatiškai. Tik akivaizdžiai parodo visišką Kauno priklausomybę nuo automobilių ir rajono. Svarbiausias komercinis taškas žinoma yra centre, tačiau kaip žinia, Kaune tankumas ir pastatų aukštis centre nėra didelis, todėl ir matome aplink centrą raudonus ištįsusius ovalus ant pagrindinių gatvių, kurie žymi „stoteles“ – kiekvieno rajono komercinius centrus. Akivaizdu, kad rajonai neturi aiškių centrų ir yra tiesiog labiau apstatytos gatvės, nei rajonai su centrais. Tai atspindėta ir bendrojo plano aprašyme, kad Kaunas yra monocentrinis miestas. Nežinau ar tai labai gerai, nes turime tokį paradoksą – centre nelabai ką galim daryt nes paveldas, nu ir stiklainiai, tai nėra kam ten gyvent. Visi gyvena aplink centrą, bet ten nėra ką veikt, tai reik važiuot į centrą. Žinoma, geriausia būtų labiau urbanizuot centrą, bet… ne mūsų jautriai širdžiai tokios vizijos.

Taip pat vertėtų pastebėt, kad esminės žaliosios zonos yra niekaip nesusijusios su komercinėmis zonomis. Poilsis sau, komercija sau. Čia turbūt diskusijų reikalas, bet bent šių dviejų skirtingų zonų sujungimas į vieną tinklą galėtų sukurti sinergiją ir padėti gyventojams išnaudoti visus privalumus. Turbūt konkurencija su komercinėmis zonom yra viena priežasčių, kodėl žaliosios zonos nėra gerai prižiūrimos.

Funkciniai prioritetai
Funkciniai prioritetai 9.61 MB

Nors yra kalbų apie galimą intensyvumo sumažinimą Gertrūdos gatvėje ir taip šiek tiek atlaisvinti senamiestį nuo automobilių, nekalbama apie Birštono gatvę, kuri yra esminė rakštis Kaune (na kartu su visais ryškiai per dideliais prospektais atkertančiais miestą nuo upių – 8 juostos Mindaugo prospekte?!). Kad šie dalykai neatrodo svarbūs, galima matyti ir plane, nes pažymėtos tik esamos ir naujos, nėra jokio žymėjimo mažinamoms ar šalinamoms gatvėms. Juk Mindaugo prospektas galėtų dvigubai sumažėti – ir atsirastų nedidelė žalia zona su rimtu dviračių taku. Šiuo metu ten automobiliai važiuoji tik dėl to, kad gali, nes šiaip jau nėra jokios būtinybės.

Susisiekimo infrastruktūra
Susisiekimo infrastruktūra 9.98 MB

Galima būtų diskutuoti ir dėl kitų elementų, tačiau tai turbūt tęstųsi be galo. Kokią Kauno viziją ateinantiems 10 metų piešia Kauno bendrasis planas? Mano manymu, Kaunas kaip buvo taip ir liks į motorizuotą transportą (ir duobes) rimtai orientuotas miestas. Visos įdomybės Kaune suksis ties centru, o kitos dalys kaip buvo taip ir bus tiesiog pravažiuojami rajonai. Jei pavyks pastatyti naująjį Kėdainių tiltą, senamiestis turėtų smarkiai atlaisvėti nuo automobilių, bet tam taip pat reiktų mažinti ten esančias transporto arterijas. Spėju, kad Kauno tvirtovės kultūrinio paveldo akcentavimas patirs skaudų pralaimėjimą dėl dėmesio, Naujamiesčio Tarpukario paveldo saugojimo iniciatyvai. O ši iniciatyva veikiausiai dar labiau sutelks paveldo sergėtojus ir gyventojų pagausėjimo centre vargiai sulauksime. Kaunas prie upių neprieis, nes bendrasis planas, kaip suprantu, akcentuoja rekreacinę jų paskirtį laisvą nuo bet kokių urbanistinių intervencijų, o gatvių mažinimo aplink upes nepastebėjau. Jeigu ir sulauksime didesnių projektų, naujų kvartalų, nederėtų labai džiūgauti. Nes turbūt aktyviausiai investuotojų akis traukiančios teritorijos – kitoje Neries pusėje priešais senamiestį ar Helisotos teritorija Fredoje, yra pasmerktos būti dar vienais „gated community“ kvartalais, koks jau stovi Fredoje. Tokie kvartalai erdviškai Kaunui pasitarnauja tiek pat, kiek nauji kvartalai kur nors Rygoje. Erdviškai miestas nepraturtėja. Bendrasis planas užbrėžia nemažai tokių teritorijų, kurios, jei bus išvystytos, bus izoliuotos nuo miesto dar daug dešimtmečių. Džiugu, kad yra kalbama apie mažėjantį gyventojų skaičių bendrajam plane, tačiau suvokimo, kad tai reiškia visiškai kitokią miesto vystymo strategiją, panašu trūksta.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,