Skip to content

Naujieji Lietuvos mokslo slėniai ir centrai

Naujajame tekste 15min.lt portale aptariamas naujųjų mokslo įstaigų bumas:

Kitaip nei įprasta Lietuvoje statant viešosios paskirties objektus, daugumą šių pastatų projektavo garsūs šalies architektai – Rolandas Palekas, Gražina Janulytė-Bernotienė, Gintaras Čaikauskas, Gintautas Natkevičius ir kiti. Beveik vienu metu iškilę žinomų architektų projektuoti mokslo centrai ir slėniai atspindi, kaip patys universitetai supranta modernų aukštąjį mokslą ir kokias vertybes, kokybę bando perteikti savo architektūra. Iš kitos pusės, neseniai iškilę centrai reprezentuoja Lietuvos šiuolaikinės viešosios architektūros tendencijas.

Iš esmės visa ši architektūra, nors ir vykdyta per viešųjų pirkimų procedūras yra visai gera. Vieni pastatai yra visai puikūs, kituose puikiai pavyko tik interjerai, bet ne išorė arba atvirkščiai. Tačiau yra problemų išėjus už naujųjų pastatų ribos, kurios iliustruoja problemas visame aukštajame moksle.

Plačiau apie tai tekste 15min.lt portale.

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , , , , ,

Dviejų Lietuvos architektų paroda Rygoje

Rugpjūčio 30 dieną Latvijos architektūros muziejuje bus atidaryta paroda „Parallel Identities: How to preserve Future Landscapes of the Baltics?“. Joje du žavūs, gabūs ir jauni architektai iš Lietuvos Aistė Ambrazevičiūtė ir Jurgis Gečys pristatys baltiškojo kraštovaizdžio tyrinėjimus. Parodoje bus demonstruojami gipso, medžio maketai, koliažai, piešiniai ir video instaliacijos. Atidarymo metu bus galima išgirsti ir pačių autorių pristatymus.

↑ Jurgis Gečys, Curonian Spit, vizualizacija, 2014

Aistė Ambrazevičiūtė ir Jurgis Gečys baigė Vienos dailės akademiją sukūrę vizionieriškus projektus tyrinėjančius baltiškąjį kraštovaizdį – Kuršių neriją ir senąją medinę Kauno architektūrą. Jų darbuose simbiozė tarp žmogaus ir gamtos – medžio, smėlio, vandens ir vėjo – tampa kultūrą ir identitetą vienijančiu elementu. Baltijos jūros kranto, miškų ir pievų charakteris lėmė tai, kad projektai yra kupini lakoniškai gaivių natūralių atspalvių ir medžiagų.

↑ Jurgis Gečys, Curonian Spit, grafika, 2014

Savo darbuose autoriai siūlo ateities viziją, kuri reaguoja į istoriją, vietos tradicijas ir laiko pokyčius. Jurgio Gečio architektūrines intervencijas būtų galima pavadinti monumentais jungiančiais vietą ir jos atmintį per žmogaus ir gamtos fizinę ir psichologinę sąveiką. Projektas savo stipria menine išraiška provokuoja Kuršių nerijos unikalios geografijos ir istorijos apmąstymus. Aistės Ambrazevičiūtės projektas orientuojasi į sudėtingą medžio anatomiją ir medžiagos tyrinėjimus apjungiant skirtingus medžio mastelius ir vietas, taip atrandant naujas, nematytas medžio formas. Projekto tikslas – atskleisti naujas medžio, kaip medžiagos, galimybes ir sukurti naujus architektūrinius parametrus pasiūlant naują etnografinę aplinką, kuri kalbėtų apie savo šaknis ir ateitį vienu metu.

↑ Aistė Ambrazevičiūtė, Imaginary Folklore, fotografija, 2016.

Tai bus pirmas kartas, kai šie darbai, jau pasižymėję tarptautiniuose konkursuose, bus pristatyti Baltijos šalyse.

Aistės Ambrazevičiūtės ir Jurgio Gečio darbų pristatymas įvyks rugpjūčio 30 dieną, 18:00 Latvijos architektūros muziejuje. Renginys vyks anglų kalba. Paroda veiks iki rugsėjo 28 dienos, darbo dienomis Latvijos architektūros muziejuje, Mazā Pils street 19, Riga.

Įėjimas nemokamas.

Pagrindinė nuotrauka: Aistė Ambrazevičiūtė, Imaginary Folklore, vizualizacija, 2016.

Informacija parengta pagal anglišką pranešimą spaudai.

Kategorijos: Juodraštis.

Žymos: , ,

Kraštovaizdžio architektūra Lietuvoje mirė

„Hanner“ konkursas Žalgirio stadiono teritorijoje, Lukiškių, Vienybės aikštės, daugybė naujų daugiabučių kvartalų perša diagnozę, kad pacientas mirė:

Jeigu vis dar netikite, kad Lietuvoje kraštovaizdžio architektūros nėra (galbūt dėstote Klaipėdos universitete kraštovaizdžio architektūrą, tepadeda jums Dievas), tuomet atsiverskite puslapį „Wikipedijoje“, skirtą kraštovaizdžio architektūrai lietuvių kalba, ir pamatysite, kas tai iš tikrųjų yra.

Plačiau apie tai, tekste 15min.lt.

Iliustracijoje lietuvių architektų Augio Gučo, Regimanto Pilkausko, Roberto Stasėno ir Gedimino Budreikos Paryžiaus Parc de la Villette konkurso projektas.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,

Ar architektai yra be vertybių užsakymus vykdantys amatininkai?

Pastaruoju metu spaudoje, Seime ir merų kabinetuose kilus panašies klausimams, tenka į juos atsakyti naujame tekstas portale 15min.lt. Kartu aptarta ir naujojo Architektūros įstatymo reikšmė:

Po šio įstatymo priėmimo Lukiškių aikštės ar Nidos atvejai, kai vienintelis kriterijus konkurso laimėtojui būdavo statybos kaina, jau nebegalės pasikartoti. Dabar įstatymas įpareigos visas svarbiausias šalies vietas ir pastatus tvarkyti siekiant architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio. Įstatymas neišspręs visų problemų, bet jis taps diklofosu, kurį, esant reikalui, bus galima panaudoti prieš architektūros tarakonus.

Iliustracijoje architektus savo Facebook paskyroje kritikuojantis meras #smagu ir Daniel Libeskind.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,

Gyvenimas prie greitkelių – lietuviška svajonė

Tekstas 15min.lt portale apie inertiškai besivystančius Lietuvos miestus:

Bandymas pabėgti nuo šio beviltiško greitkelių urbanizmo Lietuvos miestų centruose yra viena iš priežasčių, kodėl dažnas lietuvis mieliau gyvens užmiestyje. Tačiau bėgdami iš miesto centro ir triukšmo bei ieškodami atviros erdvės, miestiečiai save stumia ne į gamtą, bet į gyvenimą, pririštą prie greitkelio.

Nuotrauka iš mapio.net.

Kategorijos: Analizė.

Žymos: , , ,