archata » Įvykiai

Kategorija: Įvykiai

Mart Kalm – Modernizmas Estijoje: nuo industrialisto vilos iki kolchozo centro

Architektūros [pokalbių] fondas
Iš pokalbių ciklo: Modernizmas.lt: įtakos/ideologijos/palikimas

Kuo pokalbis įkvepiantis:
Kodėl Estija taip troško sekti modernizmo pėdomis?
Ką modernizmo architektūra gali mums papasakoti apie šalį?
Sovietų Estijos modernizmas kaip prieškario kapitalistinio modernizmo tąsa?
Kaip buvo įmanoma įgyvendinti avangardo idėjas Sovietų Estijoje stagnacijos metu?

Kuo pašnekovas išskirtinis:
Meno istorijos profesorius, kritikas ir Estijos Dailės aka­demijos dekanas. Pagrindinės tyrimų sritys – tarpukario Estijos architektūros kultūra, modernioji (XX a.) Baltijos šalių architektūra. Vieną iš dviejų daktaro disertacijų apsigynė Maskvoje, dėstė Kolumbijos universitete, yra aktyvus DOCOMOMO Baltijos šalių narys.

Rugsėjo 2 d., ketvirtadienis, 20 val., Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, Vilnius.
http://www.archfondas.lt/paskaitos/pokalbiai

Paskaitų ciklas Modernizmas.lt: įtakos/ideologijos/palikimas

Pranešimas spaudai:
Rugsėjo 2 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje prasidės mėnesį truksiantis ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO paskaitų ciklas, skirtas temai “Modernizmas.lt: įtakos/ideologijos/palikimas”. Penkių paskaitų metu žymūs pasaulio ir mūsų šalies specialistai apžvelgs modernizmo, kaip kultūros reiškinio, ideologijas ir įtakas, įvertins Lietuvos modernizmo architektūros palikimą.

Modernizmas.lt kelia šiuos klausimus:
Kas suformavo modernizmo kultūros reiškinio ideologijas, kokios jos buvo Lietuvoje ir kitur; kaip ideologija veikė to meto architektų kūrybą, kokią įtaką modernistinio periodo palikimas daro šiuolaikinei architektūrai, estetikai ir kultūros reiškiniams?
Kokie modernizmo architektūros Lietuvoje raidos ypatumai reiškėsi skirtinguose sociopolitiniuose kontekstuose: lenkiškame, TSRS/ LTSR, šiuolaikiniame Baltijos regiono? „Okupacinio modernizmo“ reiškinys, jo egzistavimas, sąlygos bei požiūriai į jį.
Svarbiausių skirtingo laikotarpio Lietuvos modernizmo architektūros kūrinių apžvalga, analizė; modernizmo architektūros palikimas, požiūrio į jį kaita ir „nykstantis modernizmas”. Modernizmo modernizavimo iššūkiai.
Ciklo kuratoriai – Julija Reklaitė ir Tomas Grunskis.

Savo įžvalgomis kiekvieną ketvirtadienį (rugsėjo 2 – spalio 7 d.) dalinsis meno istorijos profesorius Martas Kalmas (Estija), idėjų istorikas Davidas Crowley (Didžioji Britanija, Lenkija), architektūros teorijos ir istorijos profesorius Claesas Caldenby (Švedija), menininkas – fotografas Sami Hyrskylahti (Rusija, Suomija) bei menotyrininkai, architektūros teoretikai Marija Drėmaitė ir Vaidas Petrulis (Lietuva).

Tai jau antrasis ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO renginys. Pirmajame cikle kalbėta apie nepriklausomos Lietuvos architektūros dvidešimtmetį. Tęstinis įkvepiančių pokalbių projektas su išskirtiniais pašnekovais iš užsienio ir Lietuvos yra skirtas ugdyti humanišką, jautrią, mąstančią ir įžvalgią asmenybę.

Daugiau informacijos ir video įrašus iš pirmojo paskaitų ciklo “2010 = 1990 + 20 metų laisvos architektūros” galite rasti www.archfondas.lt

POKALBIŲ PROGRAMA:

Rugsėjo 2 d., 20 val.
Mart Kalm

tema: Modernizmas Estijoje: nuo industrialisto vilos iki kolchozo centro
Meno istorijos profesorius, kritikas ir Estijos Dailės akademijos dekanas. Pagrindinės temų sritys – tarpukario Estijos architektūros kultūra, modernioji (XX a.) Baltijos šalių architektūra. Vieną iš dviejų daktaro disertacijų apsigynė Maskvoje, dėstė Kolumbijos universitete, aktyvus DOCOMOMO Baltijos šalių narys.

Rugsėjo 9 d., 20 val.
David Crowley

tema: Vėlyvųjų ultra modernių pastatų Rytų Europoje likimas
Istorikas, kurio specializacija yra XIX-XX a. Rytų Europos kultūra, menas ir dizainas, Lenkijos architektūros istorija. Didžiosios Karalystės Karališkojoje menų akademijoje dėsto kultūros istoriją, tyrinėja, kaip kasdieniai objektai yra veikiami ideologijos. Vienas iš parodos “Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas 1945 – 1970”, rodytos ir Nacionalinėje Dailės Galerijoje Vilniuje, kuratorių.

Rugsėjo 23 d., 20 val.
Claes Caldenby

tema: Urbanistinė modernybė. Šiaurės ir Baltijos šalių patirtys
Architektūros idėjų socialiniame ir kultūriniame kontekste istorikas, vienas iš Švedijos architektūros reviu “Architektur” redaktorių. 1992 m. apsigynė disertaciją daugiabučių (Collective housing) Švedijoje ir Sovietų Sąjungoje tema. Rašo knygas ir straipsnius XX a. architektūros temomis, siekdamas, kad architektūra būtų suprantama ne tik ja užsiimantiems.

Rugsėjo 30 d., 20 val.
Sami Hyrskylahti

tema: Modernizmas ir kosmosas
Suomių kilmės fotografas, tarpdisciplininis menininkas, nuo 1995 m. gyvenantis Sankt Peterburge ir aktyviai fiksuojantis rusų avangardo ženklus. Samis domisi Sovietų Sąjungos architektūra, interpretuoja ją savo darbuose, rengia šios architektūros fotografijų parodas, instaliacijas ir performansus, kūrybines dirbtuves, rūpinasi XX a. Rusijos architektūros palikimu.

Spalio 7 d., 20 val.
Marija Drėmaitė
Vaidas Petrulis

tema: Modernizmas sovietmečio Lietuvoje: utopijos gimimas ir žlugimas
Menotyrininkai, teoretikai, XX a. Lietuvos architektūros tyrinėtojai. Marija – Lietuvos Modernizmo architektūros ir industrializacijos periodo analitikė, pramoninio paveldo kultūrinės reikšmės ir jo pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms tyrėja. Vaidas – Modernizmo ideologijos, architektūros ir politikos sąveikų, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas.

http://www.archfondas.lt/paskaitos/pokalbiai

Priminimus apie paskaitas kiekvieną savaitę rasite šioje svetainėje ir archkalendoriuje.

Strelka paskaita

Strelkos paskaita, kurioje kalba Rem Koolhaas, Reinier de Graaf  ir Michael Schindhelm – archfondo paskaitų belaukiant. Ypatingai įdomi Koolhaaso dalis.

Aleksoto aerodromo kūrybinės dirbtuvės

Visą šį savaitgalį 7 jaunųjų architektų komandos dirbo prie ir pačiame Aleksoto aerodrome. Neplanuotai susijaukus šventės dienotvarkei, Aleksoto aerodromo kūrybinių dirbtuvių darbų pristatymas įvyko diena anksčiau nei architektų dienos šventė – liepos 1 dieną, bet svečių, norinčių paspoksoti į darbus, susirinko nemažai. Tarp jų ir meras, lakūnai, Aleksoto seniūnijos atstovai, visa Kauno architektų urbanistų ekspertų taryba (KAUET) ir architektai.

Pristatyti 7 darbai, kurie skyrėsi smarkiai vieni nuo kitų – vieni itin realūs, kiti visiški svaičiojimai. Po darbų pristatymų buvo bandoma prieiti prie bendrų išvadų. Akcentuota funikulieriaus jungtis su aerodromu, aerodromo kaip dominuojančios teritorijoje  funkcijos išsaugojimas, būtinas teritorijos vystymo vientisumas, nedalijant jos atskirais gabalais. Prieita prie nuomonės, kad teritorijos iš Veiverių gatvės pusės negalima užstatyti pastatais – būtina palikti aerodromo matomumą nuo gatvės.

Darbus dar galėsite išvysti Kauno architektų namuose, o kai kurių darbų pristatymus galėsite pamatyti liepos 8 dieną, 20:20 valandą, Kauno Rotušės aikštėje, Skliautų kavinės terasoje vyksiančiame Pecha Kucha renginyje. Jei pavyks – bandykite nueiti, nes daugumos darbų informatyvumas ir idėja geriausiai suprantama ne iš planšetų, bet iš pristatymų.

Darbų apdovanojimai ir nugalėtojų paskelbimas rytoj, liepos 2 dieną, 15 valandą Kauno architektų namuose.

Keletą nuotraukų iš darbų pristatymų galite rasti žemiau, atsiprašau už kokybę, bet gal tai paskatins darbus pamatyti gyvai.

Nugalėtojai:

Pirma vieta – 5 darbas - Rimas Adomaitis, Petras Vilutis, Ieva Kuliešiūtė, Dominykas Maurušaitis.
Antra vieta – 7 darbas - Martynas Radzevičius, Guoda Bardauskaitė, Gintaras Duoba, Kostas Biliūnas, Monika Kazakauskaitė, Irmantas Vienažindis.
Trečia vieta – 3 darbas - Erika Strikaitytė, Mažvydas Zajankauskas, Rūta Greičiūtė, Marius Ščerbinskas, Justas Prikockis, Andrius Ropolas.

Papildoma informacija:
Pristatymų ir komisijos nuomonės apibendrinimas
Visi projektai su trumpais aprašymais

Audrys Karalius – Homoseksualūs aspektai nacionalinėje architektūroje

Architektūros [pokalbių] fondas
Iš pokalbių ciklo: 2010=1990+20 METŲ LAISVOS ARCHITEKTŪROS

Architektas, architektūrinių ir tarpdisciplininių renginių organizatorius bei kuratorius, architektūros kritikas, portalo “Pilotas.lt” redaktorius. Audrys Karalius yra kultūrinių tautos vertybių puoselėtojas ir miesto antropologijos tyrinėtojas, Europos Sąjungos Šiuolaikinės Architektūros premijos (Mies van der Rohe fondas) nepriklausomas ekspertas nuo Lietuvos.

Nepriklausomos Lietuvos 20-mečio architektūriniai procesai analizuojami godžiai ir reikliai, pasitelkiant giluminius pjūvius, netikėtus sugretinimus ir panoramiškas įžvalgas, grindžiamas geru procesų pažinimu iš vidaus. Savikritiškas nacionalinės  architektūros diagnozavimas gali tapti kontraceptinių reformų pabaiga ir prielaida kompaktiškai architektūrinei revoliucijai.

Liepos 1 dieną, ketvirtadienį, 20 valandą, Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilnius.

ATNAUJINTA Paskaitos įrašas