archata » Kita

Kategorija: Kita

Rgp 08 6 komentarai
Kita

Uždraustieji laiptai

Didžiausios Apple parduotuvės atidarymo proga nusprendžiau pasidomėti parduotuvių architektūra ir interjerais. Esu buvęs tik vienoje kitoje vietinės reikšmės Apple parduotuvėlėje, panašiai tiek kartų esu čiupinėjęs jų produktus, bet akivaizdu, kad jų produktų dizainas ir inovatyvumas lenkia jų parduotuves dešimtmečiais. Tačiau Apple lyg to nesuprasdama, kad stato ir vaikosi 20 metų senumo madų, parduotuves pristato kaip aštuntąjį pasaulio stebuklą. Įdomu kaip tada reikėtų vertinti 1989 metais atidarytą Apple parduotuvių įkvėpėją – Luvro piramidę?

Sunku būtų rasti esminių skirtumų tarp Apple parduotuvės 5-osios aveniu Niujorke (2006 metai) ir Luvro piramidės (1989). Abi struktūros yra aiškios stiklinės geometrinės figūros, tarnaujančios kaip įėjimai į po žeme esančias patalpas (dar galima prie šių priskirti ir naująją parduotuvę Šanchajuje). Bet Apple sumanė, kad toks dalykas yra jų išradimas todėl sumanė užpatentuoti 5-osios aveniu parduotuvę. Veikiausiai toks bandymas pavyks ir ateity teks atsargiai elgtis projektuojant į kubus panašias stiklines struktūras, tikėkimės Luvro į teismą nepaduos dėl patento vagystės.

Manyti, kad Apple pavyks užpatentuoti savo parduotuvę, leidžia tai, kad Apple jau yra užpatentavusi savo stiklinius laiptus. Taigi, jei sumanysite interjere žaisti su stikliniais laiptais – būkite atsargūs. Saugumo dėlei čia galite rasti laiptų patentą su detalėmis. Įdomu tai, kad pagal šį patentą laiptus išrado (taip taip išrado) pats Steve Jobs (buvo ir kitų pagalbininkų).

Įkvėptas šių teisinių vingrybių manau eisiu išrast ir užpatentuot dvišlaitį namą.

Lie 30 3 komentarai
Kita

Inception – architektūrinis sapnas

Filmą Inception jau turbūt matėte arba girdėjote apie jį. Jau mačiau ir porą architektūrinių apžvalgų, žinoma ir patį filmą pažiūrėjau. Apžvalgose žavimasi miesto erdvių formavimu, nauju požiūriu į futuristinę architektūrą, tikrovišku santykiu su žmogumi. Tenka pripažinti, kad visa tai yra tiesa, šie aspektai tikrai puikiai filme perteikti. Sapne miestas, jo erdvės kuriamos kaip sudėtingas labirintas, kad žmogus (filme taikinys) nejaustų, jog miestas turi ribas, kad kuo ilgiau jis klaidžiotų po jį nesuvokdamas ribų, kad miestas jį įtrauktų į save – visai kaip ir realybėje.  Futurizmas čia irgi turi kitokį požiūrį, nors sapne yra visiškai neribotos galimybės daryti viską, projektuoti dar įmantriau už Zaha Hadid ar Greg Lynn, bet filmo veikėja, jauna architektūros studentė, su miestu žaidžia ne vizualiomis priemonėmis, bet kur kas intelektualesnėmis – keičia fizikos dėsnius. Kelios scenos kur ji užverčia miestą tarsi kilimą ar sulanksto jį į dėžutę, daro įspūdį. Bet galų gale viskas turi būti padaryta taip, kad žmogus nesijaustų svetimas toje aplinkoje. Santykis su žmogumi visgi lieka pats svarbiausias kuriant utopiją.

Jei jau susidomėjote ir manote, kad šis filme pamatysite kažką architektūriškai įdomaus, naujo ir gilaus – teks nuvilti, nieko panašaus ten nėra. Visi aprašyti dalykai jau yra atsibodę ir išnagrinėti, filme nieko originalaus neparodoma. Todėl visiškai nesuprantamas man demonstruojamas žavesys minėtose apžvalgose. Taip, filmas tikrai neblogas, pati filmo idėja įdomi, žinoma prikišta holivudiškumo, bet net su juo filmas gavos neblogas, bet eskaluojamos architektūros ten nėra. Jei norite pamatyti kaip atrodo iliuzionistinis miestas, apgaulingai neturintis ribų, pažiūrėkite Trumeno šou, jei norite pamatyti užsilenkiančias miesto erdves, skraidančius namus, be mokslinės fantastikos šviečiančių neonų (kaip Blade Runner ar Star Wars), tai pažiūrėkite kokį apokaliptinį filmą, pavyzdžiui 2012, jei norite pamatyti miesto santykį su žmogumi, geriau pažiūrėkite American Psycho.

Tai nėra kažkoks pasiūlymas nežiūrėti filmo, tiesiog patarimas nesitikėti, kad filmas bus apie architektūrą, kaip gali pasirodyti pasiskaičius apžvalgas, išgirdus, kad viena pagrindinių filmo veikėjų yra architektė. Architektūra šiame filme figūruoja panašiai, kaip ir bet kuriame kitame – kaip aplinka, kurioje veikia personažai. Į filmą verta eiti dėl kitų priežasčių. Dėl to, kad po filmo nors ir trumpam suabejoji ar tikrai viskas aplinkui yra tikra, dėl smagaus pasimetimo žiūrint filmą, kai vietomis galvoji “kur čia koks lygis”. Bet viskas gana lengva ir suvokiama (priešingai nei kokiam Primer).

Dėl architektūros labiausiai laukiu Tron naujosios dalies (pirmoji ilšleista 1982 metais), tai turbūt vienintelis šiemet filmas, kuris turėtų būti įdomus iš architektūrinės pusės. Juk režisierius architektas!

Lie 16 0 komentarų
Kita

Savaitgalio skaitiniai

Kadangi už lango ir viduje karščiai, sunku susikaupti rašyti, o ir žiūrint į archkalendorių matosi, kad architektūrinis gyvenimas po liepos 1 išėjo atostogų, jokio naujo straipsnio nerašysiu, vietoj to – pasiūlysiu keletą įdomių skaitinių savaitgaliui.

Jei susidomėjote Hotel Attraction, siūlau peržiūrėti kažkieno sudarytą 10 nepastatytų įspūdingiausių pastatų sąrašą. Bet jei nepastatytas, tai dar nereiškia kad negalima pamatyti kaip toks projektas atrodytų realybėje – Sovietų Rūmų fotomontažas dabartinėje Maskvoje.

Kur pirmiausia tikėtumėtės surasti senų laivo liekanų? Jūroje? Upėje? O ką jeigu po dangoraižiais, didmiesčio centre? Po High Line parko sėkmės, kiti miestai irgi užsimanė teisingai panaudoti seną bevertį palikimą. Kaip norėtųsi, kad ir čia kažkas tokio drąsaus išdygtų, persitvarkytų į kažką puikaus. Gal net patys norėtumėte po mirties būti “atkurti” į kažką naujo, pavyzdžiui skrudintuvą? Čia tai tikra ekologija, tikras antrinis panaudojimas! Tokį eksponatą turbūt ir į muziejų padėtų, todėl neprošal būtų pasiskaityt interviu  su Rem Koolhaas apie muziejus.

Pabaigai, galime akis pailsinti žiūrėdami į SANAA Rolex mokymo centrą.

Lie 10 2 komentarai
Kita

Apie reklamos žalą kraštovaizdžiui

Lietuvos architektų sąjungos iniciatyva sutelkti menininkus ir atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį į Lietuvos kraštovaizdį teršiančios reklamos (stendų, vitrinų, plakatų) reguliavimo problemas sulaukė atgarsio.

Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, šalies menininkai ir aktyvioji visuomenė kreipėsi į LR Vyriausybę, išreikšdami susirūpinimą dėl didėjančios žalos Lietuvos kraštovaizdžiui, kurią sukelia nekontroliuojama vizualinės reklamos statinių (skydų, vitrinų, stendų) sklaida Lietuvos greitkeliuose ir miestuose.

Problemą vaizdžiai iliustruoja viena svarbiausių pažintinių Lietuvos krašto trasų – automagistralė Vilnius-Klaipėda. Gausūs gigantiški, skirtingos išvaizdos reklaminiai statiniai trukdo apžvelgti kraštovaizdį, kai kuriuos vertingus jo ruožus uždengia aklinai. Žala ne tik estetinė: kraštovaizdyje dominuojanti prekių ir paslaugų reklama piliečių pasąmonėje nuosekliai įtvirtina materialias vertybes, formuoja nereprezentatyvų ir vartotojišką šalies įvaizdį, blogina saugaus eismo sąlygas.

Vizualinės taršos gausą automagistralės kraštovaizdyje lemia faktas, kad reklamos statinių statybos nereglamentuoja jokie įstatymai ar teisės aktai. Už greitkelio apsauginės juostos, kurią prižiūri Kelių direkcija ir kurioje draudžiama statyba, susitarus su žemės savininku, veikla neribojama. Nekonkreti, subjektyviai traktuojama LR Statybos įstatymo nuostata apie tai, kad „<…statinys turi derėti prie kraštovaizdžio“ nuolat „apeinama“ arba apskritai ignoruojama.

Analogiška padėtis klostosi ir kituose svarbiuose Lietuvos keliuose, taip pat miestuose. Dėl nepatenkinamai koordinuojamo ir administruojamo reklaminės informacijos skydų bei stendų statymo miestų viešųjų erdvių vaizdas tampa chaotiškas, nepatrauklus.

Neseniai Vyriausybei pateiktame rašte Lietuvos menininkai (Lietuvos architektų, kraštovaizdžio architektų, fotomenininkų, tautodailės kūrėjų, dailininkų, rašytojų, kompozitorių, žurnalistų, teatro sąjungos, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija) pasiūlė reklamos kraštovaizdyje reguliavimo priemones.

Visų pirma – suformuoti kraštovaizdžio apsaugos ir estetikos politiką, paruošti „Reklamos Lietuvos kraštovaizdyje reglamentus“. Taip pat apskričių, savivaldybių administracijos turi būti įpareigotos nedelsiant sustabdyti ir uždrausti naujų reklamos statinių projektų derinimą bei statybą teritorijose šalia greitkelių, automagistralių apsauginių zonų, o leidimai jau pastatytiems reklamos statiniams neurbanizuotose užmiesčio teritorijose neturėtų būti pratęsti. Raštu Vyriausybės prašoma pareikalauti atitinkamų institucijų veiksmų ir atsakomybės įgyvendinant siūlomas priemones.

Liepos 10 d. 10.30 val. Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė“ vyko pokalbis apie reklamos žalą kraštovaizdžiui ir reklamos sklaidos reguliavimo galimybes.

Laidos vedėja Gailutė Jankauskienė kalbėjosi su architektais Mindaugu Pakalniu ir Rolandu Paleku.

Laidos garso įrašas (26:23)

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Tekstas panaudotas iš: kamanė.lt
Garso įrašas iš: lrt.lt

Bir 16 0 komentarų
Kita

Informacijos saugykla architektams

Kaip renkate įdomias nuorodas ir straipsnius internete? Populiariausi būdai greičiausia būtų naršyklės adresynas (bookmarks) arba internetinė tarnyba kaip delicious. O kaip dalinatės su pažįstamais šiomis nuorodomis? Spėju, kopijuojant nuorodas į Skype ar Facebook. Tačiau tokiais būdais labai nedaug žmonių gauna šią informaciją, o jei ji paskleidžiama Facebooke, tai ją gauną ir žmonės, kuriems ta informacija yra visiškai neįdomi. Todėl šiai informacijos kaupimo ir dalinimosi problemai spręsti kadaise buvo archforumas.lt – nepasiteisino. Forumai jau savo atgyveno. Forumo neliko, bet problema liko. Todėl dabar archforumo kūrėjas cloo, sukūrė 4 grupes architektams diigo.com sistemoje. Dabar trumpai bandysiu pristatyti šios sistemos privalumus ir kodėl vertėtų prisijungti prie šių grupių.

  1. Atvirumas. Prie grupės gali prisijungti visi norintys ir dalintis savomis nuorodomis arba komentuoti kitų. Registracijai pakanka turėti Google arba Facebook profilį. Tik jei jungsitės per Facebook ar Google, nepamirškite atsinaujinti savo el. pašto adreso profilyje, nes kitaip galite negauti el. priminimų iš grupių.
  2. Naujienų sekimas. Galite pasirinkti kokiu intervalu norite gauti naujienas el. paštu, iškart po įkėlimo, bendrą dienos ar savaitės suvestinę. Arba viską galite sekti tiesiog naudodami RSS.
  3. Greitis. Priešingai nei forumuose, čia norėdami pasidalinti įdomia nuoroda netruksite nė minutės. Tereikia įsirašyti priedą naršyklei (Operai skirtas priedas yra gana nepatogus) ir nepalikę skaitomo puslapio galėsite pasidalinti nuoroda, išskirti įdomiausias vietas ir parašyti komentarą.
  4. Paieška. Nuorodoms galima priskirti žymas (tags), todėl tvarkingai įkėlus naujienas, jas paprasta rasti.

Iš aprašymo gal atrodo nieko ypatingo, tačiau reikia pamėginti. Įsirašius naršyklės priedą, tikrai viskas supaprastėja, todėl informacijos dalinimasis netaps gaišatimi.

Keturios grupės architektams:

Programos architektams
Technologijos ir detalės architektams
Architektūriniai tekstai ir teorija
Blog`ai rinkiniai ir kiti arch.resursai

Jei kils kokių klausimų ar pasiūlymų, rašykite komentaruose.