Rgp
03
Nuotrauka G.Česonio. Pavogta iš natkevicius.lt be leidimo ar prieštaravimo.
Žinau žinau, internete komentarus skaityti tai tas pats kaip Algirdui Paleckiui aiškinti demokratijos privalumus, bet kartais smalsumas ir noras, pamatyti ką mano piktoji liaudis, nugali. Ypač jei kalba eina apie architektūrą. Vakar Kauno dienos portale pasirodžiusiame straipsnyje apie kolegų pripažintą G.Natkevičiaus ir E.Spūdžio sukurtą gyvenamąjį namą, spėjo atsirasti nemažai komentarų. Atrinkau įdomesnius:
- namas – lavonine
- kraupus namas, visiškai nedarantis tiek su Lietuvos kaimu, tiek su krastovaizdziu, idomiausiai, kad patys archytektai Lietuvoje nesupranta koky kica jie kuria, juk vakaru europos valstybese tokiu stikliniu dezuciu yra itin mazai, zmones gerbia tradicijas, bei vertina klasika, o ne stiklinius akvariumus
- fignia kazkokia ne pastatas . Galejo nors zalia stoga padaryti
- mda.. su nuogu pampalu namie jau nepalakstysi :D
- Iš šono žiūrint paprasta baisi dėžė, jokios architektūros
- kicas ir tikra beskonybe…
- Ziauriau tikrai nesugalvosi, jei kada savininkas sugalvos si savo busta parduoti tik tada suzinos, kad tai bevertis pastatas, tai joks ne namas, tai beprotyste, ismetyti vejais pinigai…
- architektas>pati ideja tai faina- daug stiklo, grazus vaizdas, bet nesuprantu kaip tokioj grazioj vietoj galima pasirasyt statyt toki vagona dar su kazkokiu sikinyku ant stogo. Matos ir savininkai ir architektas pervertino savo galimybes ir sukure stikline buda vietoj to, kad butu ka nors grazaus tiesiog nukopijave
- 50m ilgio ir tik 120 kvadratu- traukinys. senatvej atsikelus tingesis eit i vonia nusipraust, nes tvenkinys arciau bus. o sienu plotas koks- kaip apsildyt??
- Nors keistai atrodo, bet neįprastai. Gal ir nieko, o kai nusibos, tai tuos stiklus apmūrys.
- Ne gyventi, o tik kaip paveiksliukas ir gauti premiją iš tokių pačių kubelių piešėjų.Tikri namai JAV, Anglijoje, Prancūzijoje.
- kokie dar,stikliniai namai?!man darbo reikia,seima maitynti.jei ne sesuo,kuri litu atsiuncia.jau butume,badu nudvese…
Lietuviai praktiški žmonės, nieko nepasakysi.
Geg
26
Rytoj (ketvirtadienį), 15 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus patalpose Daržų 10 / Bažnyčių 4, III aukšte, bus svarstoma Smiltynės jachtų uosto akvatorijos ir žemės sklypo Smiltynės g. 25, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcija. Ta proga susipažinimui ir pati koncepcija. Žinoma viskas nebūtinai taip ir bus padaryta kaip yra pavaizduota, todėl priimti kaip už gryną pinigą nevertėtų, bet susipažinti nepakenks. Projektuoja klaipėdiečiai „Andrijauskas ir partneriai“.
Žinia rasta: Vėjo pamušaluose, bei arbusis.lt
Gru
07
Kaune jau matosi pirmieji ryškesni Kauno pilies sutvarkymo darbai, kuriems itin aktyviai priešinosi organizacija “Pilis”. Pasak jų toks (žemiau pateikiamos projekto vizualizacijos) atstatymas yra netinkamas, pilis turi būti atstatyta visa ir imituojant senovę. Dabartinio pilies atstatymo projekto autorius Kęstutis Mikšys.
Lap
20
Šiandien teko apsilankyti būsimoje krepšinio šventovėje – Kauno arenoje. Po ekskursijos paaiškėjo arenos vizija, dabar daugmaž aišku ko galima tikėtis.
Panašu, kad daugumai ji turbūt nepatiks, nes bus maksimaliai vengiama puošybos, bus atvirai demonstruojamas betonas, bus stengiamasi vengti melo (nors ant vienos sienos turbūt bus įrengta 10 milijonų LED lempučių). Didžiausias dėmesys bus skiriamas ne išorinei ar vidinei estetikai, o procesams vykstantiems viduje, arenos ir tų procesų santykiui su miestu. Bus siekiama išlaikyti neužbaigtumo pojūtį. Iš miesto matysis kas vyksta viduje, o iš vidaus matysis miestas. Skaidrumui ir betarpiškumui sukurti bus naudojamas specialus antirefleksinis stiklas. Didelis dėmesys skiriamas ir santykiui su Nemunu. Į jį bus galima žvelgti iš įvairių taškų, restoranas bus įrengtas visiškai šalia Nemuno, o parodų erdvė nusileis žemyn iki pat upės.
Dabar laukime kitos savaitės – Nemuno salos sutvarkymo vizijų.
Spa
16
Sveiki kolegos!
Na ir renginių gausumas šią savaitę. Bet taip dar linksmiau! Vakar tiek daug architektų vienoje vietoje dar nesu mačiusi! Swedbank’as vakar pristatė savo būstinės pastatą Lietuvoje, pačioje Vilniaus širdyje, Konstitucijos prospekte. Visų pirma architektai buvo pakviesti apžiūrėti viešąją Swedbanko terasą. Kaip pats projekto autorius A.Ambrasas pasakė: „Iš aukščiau žiūrint į upę ji atrodo, kad yra arčiau.“ Ką gi vaizdas ir jausmas stovint ant medinės terasos daro įspūdį, o stoglangiai emociškai iššaukia baimę einant per juos. Tikėsimės Vilniečiai ir jo svečiai tausos tokią gražia vietą.
Vėliau architektai buvo pakviesti apžiūrėti pastato vidų. Tik įžengus pro duris akis patraukė matricos filmą primenanti panoraminio lifto konstrukcija. Žinoma turbūt niekas nesusilaikė jo neišbandę. Emocijos buvo galingos jau pakilus į pačią aukštumą. Netilo juokai: „ko daugiau, jei ne kolegų negaila konstrukcijų patvarumui išbandyti“. Viskas pavyko, vis dėlto projektas sakyčiau pavykęs su kaupu, todėl drąsu ir pristatyti kolegoms. Pakilus į 14 aukštą lakstė visi kaip mokinukai bandydami pamatyti visas smagias vieteles. Aptikom visą aukštą šventėms, daugybę kabinetu su labai smagia panorama pro langą, tiesiog svajonių darbo vieta. Girdėjau, kad kai kas buvo net išėjimą ant stogo aptikę, tačiau piktoji apsauga iškrapštė smalsuolius iš ten, o visi likę vėliau pavydžiai klausėsi įspūdžių.
Na o iš aukštybių leidomės į ketvirtąjį aukštą, kuriame pamatėm labai smagius pasitarimo kambarius iš lenkto stiklo sienų. Iš visų detalių akivaizdu, pastatas išmylėtas iki smulkmenų. Pirmame aukšte ieškojom kitos smagios erdvės- rūkomųjų kambarėlių. Paklausti Swedbanko darbuotojai iškart nurodinėjo: „Eikit kol pamatysit oranžinės spalvos stiklus.“ O taip, pamačius vaizdas įspūdingas ir atrodo lyg dūmų erdvė apribota tuo ryškiu šiek tiek permatomu stiklu. Juokavom, kad atrodo lyg zoologijos sodas. Smagiau pasilikti šiąpus stiklo. Gal taip mažiau bus rūkančių?
Tiesa, beieškant rūkomųjų praėjom didžiulę salę pobūviams, į kurią beje galės pažiūrėti ir visuomenė pro terasos langelius grindyse ir pavarvinti seilę. Už tos erdvės dar yra kambarys su daug lentynų, panašus į biblioteką, o šalimais ir amfiteatrinio tipo konferencijų salė. Tikra giganto manija kai pagalvoji. Galybė visokių funkcijų, kaži ar spės naudotis. Panašu, kad ankstesnįjį bažnyčių klestėjimą pakeitė bankai.
Džiūgauja architektai.
Pagarba A.Ambrasui, kad įrodė jog įmanoma realizuoti akademiškai teisingą projektą.
