Skip to content

Pripučiami namai

img_1197

Šiuo metu dažnai ieškoma alternatyvių architektūros sprendimų. Todėl vėl prisiminami pripučiami objektai, kurių pradžia siekia 1960-uosius. Nors tokių objektų sukurta nemažai ir jie turi savo žavesį (lengvumas, skaidrumas, kitoniškumas), jie vis dar yra architektūros pakraštyje. Technologijos patobulėjo ir padėjo atskiratyti pagrindinių „bubbltektūros“ trūkumų – patvarumo ir gamtos teršimo.

ant_farm_inflatable_1970_01
jersey_devil

Žvelgiant į 60-ųjų, 70-ųjų pripučiamąją architektūrą, Ant Farm grupė buvo bene aktyviausia ir padariusi nemažai projektų. Jie net išleido savo Inflatocookbook (PDF). Amerikiečiai Jersey Devil taip pat pasižymėjo. Tokiais pripučiamais objektais jie kurdavo hepeningus, kurie vykdavo urbanistinėje aplinkoje ir atrodydavo kaip ateivių erdvėlaiviai tarp akmens, stiklo ir žolės. Austrijoje Coop Himmelb(l)au ir HAUS-RUCKER-CO tyrinėjo pneumatinių būstų galimybes, tačiau be klientų jie neišėjo už prototipų ribų. Reyner Banham apjungė Bucky Fuller ir Marshall McLuhan idėjas ir kartu su Francois Dallegret sukūrė permatomą iglu.

0067_351-600x395

Pripučiamų objektų mada baigės taip pat greitai kaip ir prasidėjo, radusi pritaikymą tik laikiniems paviljonams ir meno instaliacijoms. Michael Rakowitz sukurtą paraSITE galima būtų priskirti naujai bangai. Šis projektas apima ekonominius, socialinius ir politinius veiksnius ir kuria būstą benamiams. Prijungus išleistą plastiko tūrį prie iš pastatų išeinančių vėdinimo angų, objektas prisipildo oro ir įgauna formą. Svarbu paminėti, kad šiltas oras pripildo dvigubas sienas ir neturi sąlyčio su gyventoju. Kitaip nei ankstesni Ant Farm ar Jersey Devil kūriniai, kuriuose oras kartu ir kurdavo formą, ir būdavo vidau erdvės dalis. Taip pat pati paraSITE konstrukcija yra žymiai sudėtingesnė nei pirmtakų.

feature0200_01x

Alexis Rochas sukūrė Aeromads, instaliaciją su pamastymais apie buitį. Čia neišsiverčiama be kompiuterio pagalbos kuriant sudėtingas formas. Pati idėja yra ta, kad namų vidaus erdvė yra lengvai formuojama, prireikus galima išleisti orą, sutalpinti į lagaminą ir pripūsti kitoje vietoje. Erdvė gali keliauti kartu su šeimininku.

remserp-003a
remserp-022a

Dar vienas pastarojo meto projektas – OMA kartu su Cecil Balmond sukurtas Serpentine paviljonas (Serpentine Pavilion) Londone. Tai labiau simbolinis bandymas priminti apie pripučiamąją architektūrą. Pripučiamas tūris yra padėtas virš pagrindinės erdvės, nepasiekiamas, nesuvokiamas iš vidaus. Tačiau puikiai matomas iš toli, pripučiamas objektas pažymi paviljono buvimo vietą.

event091

Raumlabor sukurtas Spacebuster pastaruoju metu buvo minimas arch svetainėse. Tai vokiečių architektų tyrimo apie nenaudojamas urbanizuotas erdves dalis. Anksteni jų darbai – Virtuvės Monumentas (Das Küchenmonument) ir Glow Lounge. Spacebuster buvo dešimties dienų ture po Niujorką. Ten vyko filmų peržiūros, pasirodymai, bendruomenių susitikimai. Tereikia šį sunkvežemį nuvairuoti į nenaudojamą vietą, pripūsti tūrį ir naudotis.

kengokuma
kengokuma2

Japonai taip pat turi kuo pasigirti šioje srityje. Pirmiausia tai Fuji paviljonas Expo 1970 parodoje Osakoje. Iš naujesnių kūrinių galima paminėti Kengo Kuma sukurtą Arbatos Namelį (The Tea House), kuris yra su dvigubom membraninėm sienom ir LED apšvietimu viduje. Dvigubos sienos leidžia turėti atvirus įėjimus nesibaiminant dėl oro išėjimo iš vidaus ir slėgių pokyčių, o naujų technologijų dėka sukurta „oda“ yra patvari ir ilgaamžė.

Visi aukščiau paminėti objektai yra arba visiškai laikini arba turi akivaizdų laikinumo pojūtį. Galbūt ateinančiais metais dar labiau tobulėjant technologijoms išvysime didesnių ir ilgaamžižkesnių projektų.

Tikiuos ši trumpa apžvalga priminė arba padėjo atrasti pripučiamų pastatų pasaulį ir kažkiek išmušė iš plytų, betono ir metalo kasdienybės. Galbūt tai suteiks minčių sukurti kažką visiškai naujo. Jei kada išvystysite kokią idėją, visad maloniai ją paskelbsiu čia:)

Viskas iš esmės paremta archidose straipsniu.

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , ,

Nuomonių RSS

4 nuomonės

  1. dar vienas pavyzdys – ispanu dizainerio Martin Azua Basic House, patalpintas MOMA, negaliu nepasidalinti, nes jis – mano buves destytojas :)

    http://www.archphoto.it/2008/06/01/speciale-martin-azua/

  2. gera ideja butu kad dar jie galetu skraidyti kaip dirizablei,kad butu ispresta namu perkelemumo problema ;Juk seis laikais del darbo tenka daznai kraustytis .Juk visi zinome kaip nemalonu tampyt spintas pakuoti knygas .Tiesiog neretai brangus daiktai ira negrystamai sugadinami9 pervezinejant.O ce tiesiog namas galetu buti uzpildytas heliu ir perskraidintas .Ka manote ?

  3. Andrius Ropolaslapkričio 30, 2010. 15:01

    zygintai, nematau jokių trūkumų :)



HTML

Tęsiant diskusiją...

  1. […] Bellastock esmė – per 4 dienas dalyviai turi pastatyti laikiną miestą, kuris vienai dienai tampa atviras visuomenei. Paskui miestas išnyksta – viskas sutvarkoma. Pirmieji trys festivaliai vyko su nedideliu biudžetu, tad ir medžiagos buvo paprastos – mediena. Vėliau, atsiradus rėmėjams, atsirado ir skirtingos temos ir skirtingos medžiagos – 2009 metais buvo naudojamos medinės paletės, pernai – 600 kūbinių metrų smėlio, šiemet – oras (tiksliau pripučiamos medžiagos). Šių metų renginio įkvėpimas akivaizdžiai yra 60-ųjų, 70-ųjų eksperimentinė pripučiama architektūra. Renginio pranešime spaudai galima rasti ne vieną to meto pripučiamos struktūros nuotrauką (daugiau apie pripučiamas konstrukcijas gali paskaityti mano beveik dviejų metų senumo įraše). […]