Skip to content

Studentų pasiūlymai paplūdimiui Kaune

Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybei buvo pristatyti Kauno dailės instituto architektūros studentų idėjiniai pasiūlymai paplūdimio įrengimui Kauno Santakos parke. Iš viso pristatyti 7 skirtingi darbai. Prašom susipažinti:

Kopos (Andrius Nalevaika, Vaida Statkevičiūtė):

Lankomiausias ir mėgstamiausias kauniečių kurortas – Palanga, ir daugumai paplūdimys asocijuojasi būtent su šiuo miestu. Pajūris yra savo struktūra kadangi jame yra kopos. Taigi mūsų idėja Kauno santakoje suformuoti paplūdimį supilant smėlio kopas, kad kauniečiai turėtų dalelę Palangos savo mieste. Siūlome smėlį išpilti ne tolygiai padengiant visą teritoriją, o  suskaidant ją į tris atskirus plotus, kuriuose būtų formuojamos kopos. Žmonėms judant, kopos žemėtų ir smėlis išsinešiotų, sujungdamas atskirus plotus į vieną. Taip paplūdimys vis plėstųsi, judėtų, kistų.

Takai (Ernesta Čižauskaitė, Magdalena Mozūraitytė):

Pasiūlymas įkurti miesto paplūdimį – Santakos parke, ant dešiniojo Nemuno upės kranto. Į paplūdimio zoną patenkama 5 siaurais mediniais takeliais, kuriais lengva pasiekti kavinę, persirengimo būdeles, žaidimų aikšteles ir kt. Smėlį nuo dviračių tako skiria žolė ir netankiai susodintos žemaūgės pušys. Paplūdimio dalyje, esančioje arčiau miesto smėlio sporto aikštelės: tinklinio, futbolo, badmintono. Centrinėje paplūdimio zonoje – lauko kavinė su terasa. Viename statinyje įrengtas baras, kavinės pagalbinės patalpos, tualetai bei sandėliavimo patalpa kamuoliams, skėčiams ir kitiems daiktams, kuriuos gali išsinuomoti atėję pailsėti žmonės. Arčiau upės maudymosi zona, kurioje yra baseinas. Prie medinių takelių yra įrengti dušai, persirengimo būdelės, suoliukai ir šiukšliadėžės. Paplūdimys yra sujungtas su miesto dviračių takais, kurie eina žemiau dabar esančio asfaltuoto takelio. Čia taip pat ir pėsčiųjų takas. Dviratininkams įrengtos dviračių stovėjimo aikštelės.

Santaka Santakoje (Emilis Daugėla, Inga Miliūnaitė, Sonata Žilaitytė):

Idėjiniame projekte siūlome Santakos parko teritoriją apjungti į visumą. Parko galimybių praplėtimui Nemuno upės pusėje siūlome įrengti du takus: esamą taką paskiriant dviračiams, o šlaito apačioje tiesiamas pėsčiųjų takas nuo amfiteatro iki pačios upių santakos pradžios. Pėsčiųjų takas apjungtų: aktyvaus laisvalaikio zoną – žaidimų aikšteles, kavinės terasą, pasyvaus poilsio zoną – paplūdimį, vaikų žaidimų aikštelę ir pasivaikščiojimų zonas. Neries upės pusėje paliekamas dviračių – pėsčiųjų takas. Simbolinę upių santaką atspindi šie susijungiantys pėsčiųjų takai. Parko ir paplūdimio zonos formuojamos pabrėžiant natūraliai susiformavusią upių kranto liniją. Beveik tiesią tako liniją atkartojame persirengimo būdelėmis, kurios kerta smėlio ir žolės susijungimo juostą. Parko šlaite projektuojame nedidelę trisdešimties vietų kavinę su terasomis.

Kvadratas² (Milda Bartkutė, Andrius Ropolas):

Siūlome koncentruoti paplūdimui būdingus ir reikalingus elementus ant kvadrato formos medinio pagrindo, projektuojamo prie numatomo pėsčiųjų ir dviračių tako, prie kurio išdėstyti suoliukai bei šiukšlinės. Ant pagrindo projektuojama atvira kavinė-nuomos punktas, vaikų baseinas ir žaidimo aikštelė, gelbėtojo punktas. Paplūdimio lankytojams įrengiamos persirengimo kabinos, atviri dušai bei tualetai, iš kurių vienas pritaikytas neįgaliesiems. Kavinėje bendraujama žaidžiant stalo žaidimus arba galima išsinuomoti reikalingą įrangą žaidimams bei poilsiui paplūdimyje. Numatoma minifutbolo ir dvi tinklinio-badmintono aikštelės. Šaltuoju sezonu visa ant pagrindo esanti įranga sunešama į kavinę, persirengimo kabinomis uždengiami dušai, vaikų žaidimo aikštelė išmontuojama, o jos pagrindu uždengiamas vaikų baseinas.

Budimas (Martina Ramonaitytė, Tomas Šuminas):

Tikslas – mažomis finansinėmis sąlygomis sukurti paplūdimio rekreacinę zoną su aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonomis, joms funkcionuoti reikalingais laikinais statiniais. Priemonės – apleisti statybiniai vagonėliai, kurie dėl paprastos konstrukcijos, lengvai keičiami ir pritaikomi reikalingai funkcijai. Vagonėlių dekoravimui pakviečiami savanoriai „street arto“ atstovai. Kauno miesto santakos parke, šalia Nemuno, projektuojamoje paplūdimio zonoje atskiriamas smėlio ruožas vaikų žaidimų aikštelei, paplūdimiui, paplūdimio tinkliniui, pastatomi staybiniai vagonėliai, kurie pritaikomi kavinei, sanmazgui, dušinėms – persirengimo kabinoms. Pėsčiųjų dviračių takams naudojama smulkios skaldos danga su šalia įrengiamais suoliukais bei vietomis statyti dviračius. Galimybė lengvai ir patogiai keisti vagonėlių stovėjimo vietą, juo jungti, papildomai įrengti reikalingas funkcijas.


Suktinis (Eglė Budėnaitė, Linas Ulickas):

Projektuojamas paplūdimys Kaune užpildytų šiuo metu neišnaudotą gamtos kampelį Neries ir Nemuno upių santakoje. Nemuno upės pakrantėje formuojama smėlio juosta, kuri dalinama į aktyvią ir pasyvią zonas. Aktyviojoje įrengiamos paplūdimio tinklinio aikštelės , skulptūra, kavinė, „picnic“ zona. Pasyviojoje zonoje – „saulės vonios“ :)

Pap-lūdimys (Laura Janušauskaitė, Lina Pociūtė):

Kompozicinės idėjos Santakos paplūdimiui ieškota atsižvelgt į tai, kad paplūdimys yra atraktyvus objektas suteikiantis žmonėms nuotaikingą laisvalaikio praleidimą. Paplūdimyje žmonės išdrįsta pademonstruoti savo kūno formas dažniausiai slepiamas įprastinėje aplinkoje. Taip kilo mintis paplūdimio konfigūracijai pasirinkti būtent tokią formą. Nenorint užgožti gamtinės aplinkos ir atsižvelgiant į objekto sezoniškumą visi projektuojami paplūdimio statiniai yra išardomų konstrukcijų, laikini, sukurti panaudojant tentinę medžiagą. Paplūdimys yra suskirstytas į dvi zonas: aktyvesnę, kur yra tinklinio ir badmintono aikštelės, lauko kavinė, vaikų žaidimų aikštelė ir sąlyginai ramesnę zoną, kur paplūdimio lankytojai gali ilsėtis gultuose saulės atokaitoje.

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , ,

Nuomonių RSS

Viena nuomonė

  1. Suktinis ziema atrodytu kraupokokai;)



HTML