Skip to content

Konstantinas Melnikovas

Konstantinas Melnikovas (Константин Степанович Мельников) – vienas iš pirmų sovietinės architektūros atstovų pelniusių tarptautinį pripažinimą. Jis be abejonės buvo vienas iš individualiausių jaunųjų architektų po revoliucijos. Konstantinas Melnikovas yra priskiriamas prie rusų konstruktyvistų, tačiau jis buvo nepriklausomas menininkas nesistengiantis tilpti į konkretaus stiliaus rėmus.

Gimė 1890 metas Maskvoje. Dar būdamas paauglys susipažino su inžinieriumi Vladimiru Čaplinu, kuris pamatė jaunuolio talentą ir paskatino jį gilinti žinias mokykloje. Iškart nepavyko įstoti į mokyklą, tačiau jau kitais metais jis pateko tarp 11 laimingųjų iš 250, kurie buvo pakviesti studijuoti Maskvoje.
1917 metais baigė „Maskvos architektūros ir skulptūros mokyklą“. 1918 K. Melnikovas, kaip vienas geriausių „Maskvos architektūros ir skulptūros mokyklos“ studentų, buvo pakviestas į Mossoviet Architektūros ir planavimo padalinį – pirmąją sovietinę architektūros studiją, kuriai vadovavo I. V. Žaltovskis (И. В. Жолтовский) su A. V. Ščusevu (А. В. Щусев). Kartu su Melnikovu dirbo dar 12 architektų (arba „apaštalų“, kaip juokauja patys architektai) tarp kurių vėliau išgarsėję L. A. Vesninas (Л. А. Веснин), N. A. Ladovskis (Н. А. Ладовский), broliai Panteleimonas ir Ilja Golosovai (Пантелеймон и Илья Голосовы). Studija užsiėmė Maskvos perplanavimu ir restauracija, projektavo naujus namus, mokyklas, butus darbininkams.

Pirmasis Melnikovo užsakymas buvo gyvenvietė Aleksevsko psichiatrinės ligoninės darbuotojams. Vėliau dirbo su Butirskovo rajono planavimu, Chodinskovo planavimu. Pirmieji darbai buvo neoklasicizmo stiliaus, bet vėliau Melnikovas pereina prie kitokios kompozicijos sampratos.

Pirmasis Melnikovo novatorišką dvasią atspindintis kūrinys buvo 1923 metų Nacionalinės parodos medinis paviljonas „Machorka“ (Махорка). „Machorka“ buvo ryškiausias statinys parodoje dėl savo netikėtų konstrukcinių sprendimų: atviri sraigtiniai laiptai, konsolė, didelės plokštumos plakatams. Paviljoną neigiamai priėmė užsakovai, tačiau Konstantiną Melnikovą suprato ir palaikė pagrindinis parodos architektas A. V. Ščusevas (А. В. Щусев). Negana paviljono išskirtinumo, pats Melnikovas buvo jauniausias architektas gavęs užsakymą suprojektuoti paviljoną.

Naują patirtį jis vėliau pritaikė kurdamas paviljoną 1925 metų „Exposition Internationale des Arts Décoratifs et Industriels Modernes“ parodai Paryžiuje, už kurį jis pelnė Grand Prix apdovanojimą ir tarptautinį pripažinimą. Paviljonas buvo laikomas progresyviausiu pastatu parodoje ir skirtingai nei kiti Paryžiaus paviljonai, šis buvo pastatytas greičiau nei per mėnesį ir prie jo darbavosi ne daugiau 10 statybininkų. Paviljonas buvo vienas iš ankstyvųjų architektūrinės kalbos pokyčius atspindinčių pavyzdžių, kas įdomiausia, kad paviljonas pagamintas ne iš kokios nors naujos modernios medžiagos, o iš paprasčiausio medžio.
Dar būdamas Paryžiuje jis sukūrė du privačiai finansuotus garažo projektus, kurie niekad nebuvo įgyvendinti, tačiau šie projektai padarė įtaką šiuolaikiniams architektams, tokiems kaip Rem Koolhas.

Grįžęs į Maskvą Konstantinas Melnikovas pamatė daugybę kieme stovinčių autobusų ir iškart pasisiūlė suprojektuoti garažą autobusams. Šiam Bachmatevsko garažui (Бахметьевский гараж) panaudojo dar Paryžiuje atrastą parkavimo sistemą, kai automobiliams nereikia naudoti atbulinio bėgio, norint išvažiuoti. Garaže tilpo 104 autobusai. Kaip vėliau pats Melnikovas pavadins, šis projektas buvo jo auksinių metų pradžia. Bet tai nebuvo vienintelis jo karjeroje suprojektuotas garažas. Vėliau jis suprojektavo dar keletą: pasagos formos Novoriazensko (Гараж на Новорязанской улице), Intourist (Интурист), Gosplan (Гараж Госплана) garažus.

Po Lenino mirties 1924 metais buvo pakviestas sudalyvauti Lenino sarkofago konkurse. Atsisakė karsto tipo sarkofago ir pasiūlė stiklinį variantą, kad žmonės galėtų matyti kūną. Melnikovo pasiūlytas sarkofagas buvo pagamintas, visiškai iš stiklo ir patalpintas mediniame mauzoliejuje, vėliau sarkofagas buvo pakeistas kitu. Buveinės Lenino palaikams sukūrimas buvo laikomas kaip puikios architektūrinės karjeros garantas.

Auksiniai kūrybos metai laikomi 1922 – 1933. Melnikovo novatoriški projektai daug kam buvo netikėti. Jie netilpo į tuomečius mokymo rėmus, todėl daug kas nesuprato ir atstūmė tokius projektus. Tai buvo dideli garažai, klubai, kiti viešieji pastatai, gyvenamieji namai, kurie formavo naują Maksvos veidą.
Auksiniai Melnikovo metai tęsėsi su darbininkų klubų projektais. Tai 1927 metais išpopuliarėję propagandos, mokymo ir visuomeniniai centrai. Melnikovas suprojektavo 5 iš 10 Maskvoje statytų tokių klubų (dar vieną klubą pastatė už Maskvos ribų) ir kadangi jis jau turėjo vardą ir puikias rekomendacijas, tai jo mintys būdavo įgyvendinamos tiksliai pagal projektą. Visi jo projektuoti klubai buvo skirtingi dydžiu, forma ir funkcine prasme.
Klubuose neturi būti, pasak Melnikovo, fiksuotos teatrinės erdvės, o lanksčios erdvių sistemos, kurios esant reikalui gali būti sujungtos į vieną didelę salę. Jo pagrindinės salės gali būti padalintos į tris (kaip Rusakovo klube) ar dvi (kaip Svoboda klube) atskiras ir nepriklausomas sales. Kitas Melnikovo klubams būdingas bruožas – laiptai išorėje, taip jis stengėsi sutaupyti vidaus erdves, bei apeiti tuomečius priešgaisrinius reikalavimus.
Rusakovo (Дом культуры им И. В. Русакова) klubas buvo išskirtinis tuo, kad tai buvo pirmasis pasaulyje pastatas kur balkonai išeina iš salės vidaus ribų ir išsikiša lauke kaip konsolės.

Įdomiausias Konstantino Melnikovo darbas, tai jo nuosavas namas Maskvoje. Užsakymų gausa 1926 – 1927 metais, Melnikovui leido pasistatyti savo svajonių trijų aukštų namą. 1927 – 1929 metais statytas namas išskirtinis savo cilindriniais bokštais su šešiakampiais langais. Melnikovas mėgdavo dirbti namuose, didelių erdvių jam reikėjo ne vien architektūros, bet ir tapybos studijai įsirengti. Jam buvo suteiktas žemės sklypas, tokį valdžios geranoriškumą lėmė neįprastas pastato projektas, visi mane, kad tai bus vienintelis ir išskirtinis pastatas, kurį būtina pastatyti. Namas buvo pripažintas architektūros šedevru.

Karjeros pabaigoje 1933 – 1937 metais, Konstantinas Melnikovas kaip Mossovet septintojo planavimo skyriaus vadovas, buvo įsitraukęs į Maskvos planavimo projektus. Tačiau niekas nebuvo įgyvendinta ir nors tokie darbai atrodė kaip Melnikovo talento įvertinimas, tačiau iš tikro jie jį atitraukė nuo įprastų projektavimo darbų.
Paskutinis viešas darbas buvo dalyvavimas 1937 metų Expo paviljono konkurse (tiesa, vėliau jis dar keletą kartų dalyvavo keliuose konkursuose). Šį konkursą jis pralaimėjo Borisui Iofanui. Po B. Iofano projekto atsirado nauja kryptis – Stalinistinė architektūra. Atsiradus naujai krypčiai Melnikovas tapo neįdomus, tačiau ir jis pats nesistengė pritapti ir sekti paskui naują madą. Jis pasitraukė iš aktyvios architektūrinės veiklos, gyveno savo namuose su šeima, suprojektavo keletą nereikšmingų objektų, tapė portretus, dėstė universitetuose. 1967 ir 1972 metais gavo architektūrinius apdovanojimus. Mirė 1974 metais Maskvoje.

Konstantino Melnikovo kūrybingumą sunku susieti su konkrečiu architektūros stiliumi. Dažnai jo darbai siejami su konstruktyvizmu ar funkcionalizmu. Tačiau jo darbai netilpdavo į tuo metu madingų stilių rėmus, o ir pats Melnikovas nemėgo, kad jo darbai buvo priskiriami vienam ar kitam stiliui.
Melnikovo kūryba yra sudėtingesnė už garsiąją funkcionalistų frazę „forma kyla iš funkcijos“. Melnikovas savo pastatais (klubais, garažais) parodė, kad ta pati funkcija sėkmingai gali gyvuoti visiškai skirtinguose tūriuose.
Santykiai su konstruktyvistais buvo gana įtempti. Konstruktyvistai jį laikė fomalistu, dėl meninės išraiškos, ekspresyvumo ir dinamikos siekio. Per visą 1920 -1930 metais leisto žurnalo „Moderni architektūra“ (Современная архитектура) gyvavimą nei Melnikovas, nei joks jo pastatas nė karto nebuvo paminėti, o į konstuktyvistų rengiamas modernios architektūros parodas Maskvoje, Melnikovas nebuvo kviečiamas.

Informacijos šaltiniai:
GA Document Special Issue 3 Modern Architecture 1920-1945, 1983 metai, 325 – 326 psl.
Encyclopedia of 20th century architecture, 1986 metai, 214 psl.
http://ru.wikipedia.org/wiki/Мельников,_Константин_Степанович
http://en.wikipedia.org/wiki/Konstantin_Melnikov

Kategorijos: Analizė.

Žymos: ,

Nuomonių RSS

2 nuomonės

  1. Super apžvalga!

  2. Ačiū, bet jei teisybę sakant ne visai archatai buvo rašoma, tiesiog išvykau atostogų ir ieškojau kuo eterį užpildyti kol manęs nebus, tai radau tokį tekstuką :)

    Reikės gal dar tada pasieškoti ar iš kitų iškaulyti tokių tekstų.



HTML