Skip to content

KTU kūrybinės dirbtuvės

Vieną dieną teko sužinoti, kad KTU slapčia padarė workshopą pas save. Tad kilo noras praskleisti paslapties šydą, ką gi jie ten veikė, todėl paprašiau kolegės iš KTU Rasos aprašyti tai ką jie ten veikė. Tad dabar esu baisiai jai dėkingas, kad ji visgi tai padarė ir iškentė mano priekabas rašant šią apžvalgą. Tikėkimės tai nebus paskutinis jos straipsnis čia. Tad Rasa apie KTU kūrybines dirbtuves:

Spalio antrą dieną prasidėjo pirmosios KTU kūrybinės dirbtuvės. Smagu, kad jų iniciatoriai – patys studentai. Konkrečiau – ketvirtakursis Marius Ščerbinskas, pasiūlęs katedrai surengti dirbtuves, nagrinėsiančias pačiam universitetui aktualias problemas. Taigi pirmasis workshopas turėjo dvi temas: plačioji – KTU studentų miestelio vizija ir siauresnė antroji – statybos ir architektūros fakulteto pastato rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo galimybės.

Darbo uždaviniai:

  • Bendra KTU studentų miestelio erdvinės plėtros koncepcija
  • Viešųjų erdvių sistemos plėtra;
  • Želdynų sistemos plėtra;
  • Transporto ir pėsčiųjų srautų sistemos plėtra;
  • KTU Statybos ir architektūros fakulteto pastato rekonstrukcijos galimybės
  • KTU Statybos ir architektūros fakulteto aplinkos tvarkymo siūlymai (vidinio kiemelio, reprezentacinės erdvės prie pagrindinio įėjimo, studentų rekreacinių erdvių tvarkymo sprendiniai ir pan..)

Į kūrybines dirbtuves susirinko 20 studentų iš KTU. Tai nebuvo uždaras universiteto renginys, tačiau dėl reklamos stokos, informacijos trūkumo dalyvių iš kitų universitetų nebuvo. Studentai sudarė 6 komandas po 3 – 4 narius. Darbas vyko vienoje auditorijoje nuo pat ryto iki 22val vakaro penktadienį, šeštadienį bei pirmadienį. Sekmadienį komandos rinkosi atskirai.

Trečiadienio rytą prie darbų ekspozicijos vyko gynimai prieš gausią ir kompetetingą komisiją. Studentai darbus gynėsi ilgai, nes visi turėjo ką pasakyti, o komisija visiems nešykštėjo klausimų. Itin daug kritikos susilaukė magistrų pasiūlymas griauti paveldui priklausančius statinius bei naikinti istorines sporto aikšteles.

Nugalėtojai buvo paskelbti netrukus.

  • Pirma vieta: komanda VIRT‘uvė: Rasa Chmieliauskaitė, Viktorija Gailiūtė, Ignas Kalinauskas, Tomas Ščerbakovas;
  • Antra vieta: Aiste Eidukevičiūtė, Rita Tamulevičiūtė, Dominykas Maurušaitis, Michail Železniak;
  • Trečia vieta: Vytautas Butkus, Giedrius Račiūnas ir Aurimas Lukšys.

Po sveikinimų ir apibendrinimų, netikėtai buvo paskelbtos trys puikios naujienos: pirmų trijų vietų laimėtojai apdovanojami vienkartinėmis stipendijomis, renginys pretenduoja tapti kasmetiniu, o visi dalyviai kviečiami paruošti bendrą KTU miestelio viziją jaunųjų mokslininkų darbų parodai – konkursui „KTU Technorama 2010“.

Renginys dar kartą įrodė, kad studentai yra sąmoningi akademinės bendruomenės nariai, ne tik puikiai suvokiantys studentų miestelio problemas, bet ir gebantys jas nagrinėti, spręsti. Plačiau pristatysiu pirmosios vietos darbą, tačiau turiu paminėti, kad praktiškai kiekvieno pristatymo metu nuskambėjusios problemos buvo panašios:

Studentų miestelis realybėje – automobilių miestelis. Automobiliai statomi abejose gatvės pusėse, ant vejų, praėjimų ir visur, kur tik automobilio galimybės leidžia įvažiuoti. Vis tik vejant transportą iš tų vietų ir kuriant pėsčiųjų miestelį reikia skirti itin didelį dėmesį stovėjimo aikštelėms. Kur ir kiek. Dėl šios priežasties miestelis dalijamas į tris ‚parkavimo zonas‘, kuriose iškyla po vieną kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelę. Tam parenkamos nuolat pastatų šešėlyje esančios zonos, objektai ne tūriniai, o plokštuminiai – ažūriniai. Taip suskaidžius teritoriją, eismas studentų gatve sumažėja iki minimumo. Aplinka tampa sveikesnė ir saugesnė.

Esamos studentų susibūrimo vietos – tai praktiškai vien aikštelės prie fakultetų paradinių įėjimų t.y. traukos centrai tėra rūkymų vietos, o perspektyvios žaliosios zonos – plynos pievutės. Išanalizavus poreikius bei ištyrus srautus, pasiūlytas naujas tokių zonų tinklas. Nuo jaukios vietos pasibūti tarp paskaitų iki teritorijos renginiams.

Ilgametis galvos skausmas – architektūros fakulteto vidinis kiemelis, šiuo metu naudojamas tik kaip uždara automobilių aikštelė. Siekiant išnaudoti perspektyvią erdvę kuo optimaliau, išlaikoma ir senoji funkcija, tiksliau – turint minty katastrofišką parkavimo vietų trūkumą, ne tik paliekama, bet netgi visu plotu praplečiama automobilių aikštelė. Virš jos siauresniu perimetru iškeliama tam tikra terasa su angomis medžiams, stoglangiams. Dėl pakėlimo terasa gauna daug pietinės saulės, puikų susisiekimą su laiptine bei aikštelėmis tarp kabinetų antrame aukšte. Eismas parkinge minimalus, todėl visiškai netrukdo veikloms terasoje. Tai vieta pietauti, bendrauti, mokytis, mažiesiems fakulteto renginiams.

Šis fakultetas iki šios buvo vienintelis, nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams, todėl suprojektuoti du liftai su nauju patekimu į pastatą. O auditorijų trūkumas architektams sprendžiamas nauju antstatu. Tai erdvios ir šviesios auditorijos pritaikytos piešimui, darbui su dideliais maketai, projektavimui.

Darbus dar galima pamatyti statybos ir architektūros fakultete, architektūros ir kraštotvarkos katedroje trečio aukšto koridoriaus salelėje. Kitąmet jau būtinai laukiame ir svečių renginyje.

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , ,

Nuomonių RSS

10 nuomonės

  1. neraliootespalio 18, 2009. 19:20

    Na tikrai aciu uz faina straipsni Rasai ;) Buvo smagu net pamatyti kaip atrodo KTU architektu gamyklele ;}
    Labai dziaugiuosi ir Marium kuris laiku ir vietoj atsidure su sauniais pasiulymais.
    Taip pat sveikinimai laimetojams ;)

  2. prašau apsilankyti, pasižadu ekskursija ;)

  3. Įdomu pasiutusiai!

    Bet įdomu ir tai:
    Kaip atrodo pirmos vietos laimėtojų planšai?
    Kokie gi kiti darbai?

    juk workshopo tikslas ir yra planšetai, maketai etc – vienžo – kūriniai. ar tikslas – pats workshopas kaip įvykis?

    todėl norėtųsi pamatyti kur kas daugiau vaizdų. gal būtų galima papildyti straipsnį?

  4. Man irgi būtų smagu daugiau pamatyti darbų, bet kaip supratau tai visa turima informacija. Na gal Rasa dar kažką atrastų…

  5. Oo, tikrai labai įdomu. Įdomu, kaip keisis studentų miestelis, nors pagal situaciją, tai panašu kad kelis artimiausius metus dar niekas nesikeis. Ir reiks būtinai užsukti ir peržiūrėti darbus, jei tik jie dar bus iškabinti :)

  6. eg. tikslas manau buvo parodyti dėmesį studentų miestelio problemoms, pabandyti jas spręsti patiems ir paskatinti kitus nebūti abejingais, nors šiuo atveju iš dalies tikslas buvo ir pats įvykis. Ir pasiteisino! Šiandien dekanas jau prakalbo netgi apie naujo workshopo temą :) O plančetai, maketai tai tik priemonė pateikti savo mintis.
    Džiugu, kad domina! Ir taip Andriau, turiu ir daugiau foto, tiesą sakant ryt pabandysiu gražiau, kiek mano muilinė leis :), nufotografuoti ekspoziciją po vieną darbą.

  7. gut, lauksiu ir aš naujų vaizdų. o jeigu fakultetas šeštadienį neuždaromas – dar ir ekspoziciją, tikiuosi, pavyks aplankyti (:

    mintys ir idėjos yra tikslas! procesas svarbus, rezultatas irgi ne mažesnės svarbos. smagu, kad ir aplinkybės darosi vis palankesnės studentų miesteliui sulaukti šviežesnio žvilgsnio. šaunu, kad spurdat.

  8. Darbai dar tikrai kabo, tik va, nesu tikra dėl šeštadienio, ar kas įleis.. Bet bandyti galima :D

  9. vgtu archfakui irgi reiketu mini workshopa susiorganizuoti bent jau kiemelio klausimu… /kas interjere pridaryta jau ne taip lengva butu pakeist/

  10. Sveikintina inicialtyva ir nereikia norėti, kad viskas puikiai pavyktų iš pirmo karto. Svarbu surasti žmones, kad toks renginys taptų tradiciniu ir nenutrūktų, kaip dažniausiai nutinka.
    Kai per Archtarybą buvo pristatinėjamas KTU detalusis planas, leidau sau viešai pasvajoti apie transportą KTU miestelyje. Suprantu, kad šio universiteto ‘standartinis studentas’ turi būti su tiuninguotu BMW, iš kurio „lupa bosavykas“, bet koks dar kitas universitetas Kaune, jei ne KTU galėtų gvildenti ekologiškumo problemas ir pradėti nuo savęs. Civilizuoti universitetai nesiekia aprūpinti kiekvieną studentą parkavimo vieta, tačiau sprendžia patį studento atvykimo į universitetą klausimą. Žinoma, atskirai nuo miesto viešojo transporto sprendinių, universiteto klausimų neišspresime, bet nuo kažko pradėti tai reikia. O universitetai visada buvo progresijos nešėjai. Kodėl KTU studentams (beje, turintiems aktyviausią šalyje studentų atstovybę) neiniciavus alternatyvių transporto rūšių analizavimo. Kodėl neinicijavus dviračių saugyklų kūrimo miestelyje? Gal tai net padėtų keisti studentų bendravimo įpročius į gerą pusę?



HTML