Skip to content

„Pienocentras“

„Pienocentras“, Kaune. Pastatas stovi Laisvės alėjoje, prie fontano, todėl pusė Lietuvos jį tikrai yra mačius, tik turbūt nepamena. O kuo išvis tas senas gargaras gali būti įdomus? Kauniečiams – dėl šalia prasidėsiančių naujo „Merkurijaus“ statybų, visiems kitiems dėl bendro supratimo apie „smetonišką“ architektūrą. Prie ko čia naujasis „Merkurijus“?  Pažiūrėkite žemiau.

Bet ne apie „Merkurijų“ aš norėjau, apie jį visur galima prisikaityti, norėčiau supažindinti su naujojo „Merkurijaus tėvu“, ne Miliūnu per brukšnelį Kanču, o „Pienocentru“.

1931 metais paskelbtas „Pienocentro“ administracinio pastato konkursas. Jį laimėjo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (apie jį gal irgi kada plačiau parašysiu). 1934 baigta statyti. Už šio, dabar nelabai stebinančio pastato projektą, 1937 metais gavo garbės diplomą ir bronzos medalį tarptautinėje parodoje Paryžiuje! Taip, jūs dabar turbūt grįžtate aukštyn pasižiūrėti į „Pienocentro“ nuotrauką:).

Pastatas stovi labai nedideliame sklype, po kiemu – pastato rūsys. Pirmajame aukšte buvo pieno gaminių užkandinė ir paduotuvė, dalyje antro aukšto veikė kirpykla. Likusioje antroje aukšto dalyje – „Pienocentro“ biurai, viršutiniuose aukštuose – butai. 1982 metais įrengta pieno kavinė, o 1983 metais – garsusis pieno baras.

Kiekvieno aukšto planas buvo skirtingas – pagal skirtingas funkcijas. Pirmi aukštai buvo skirti aptarnauti klientus. Prie Daukanto gatvės esančioje dalyje buvo įvairios auditorijos ir kabinetai (dabar Danske bankas). Trečiame aukšte erdvės sutelktos apie centrinį holą, o 4 ir 5 aukštuose koridorinis planas.

Pastato architektūra neatrodo labai išskirtinė ar dėmesį traukianti, bet tai yra pavyzdinis „smetoniško“ laikotarpio statinys. Apibendrintas tūris, ramus ritmas, horizontalių ir vertikalių pusiausvyra – šie principai ir dabar atrodo teisingi ir madingi. Modernumo suteikia dideli išlenkti langai apvaliame kampe, o profiliuotas karnizas užbaigia pastatą. Visame fasade išsiskiria pirmasis aukštas su dideliais vitrininiais langais, nuo viso fasado jį skiria platus stiklinis stogelis. Vitrinos ir įėjimai apdailinti juodojo labradorito plokštėmis (V. Landsbergis-Žemkalnis tokias plokštes naudojo ir kituose pastatuose). Iš kiemo pusės langų didumas ir vieta priklauso nuo vidinio išplanavimo. Autentiški interjerai, deja, neišlikę.

Dabar čia yra KTU Ekonomikos fakultetas, pirmame aukšte veikia Danske banko skyrius.

„Pienocentras“ šiomis dienomis

„Pienocentro“ kiemas dabar

„Pienocentro“ kiemas dabar

„Pienocentro“ planas su „Pažangos“ rūmų planu

„Pienocentro“ pirmo aukšo planas (šviesesnis) su „Pažangos“ rūmų planu

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , ,

Nuomonių RSS

Viena nuomonė



HTML

Tęsiant diskusiją...

  1. […] „Pienocentras“ – taip nuo 1934 vadinosi pastatas, kuriame vos prieš savaitę duris atvėrė naujai atgimęs pieno baras. Taip, – šiuo metu jis pasitinka lankytojus su pilnu prekystaliu įvairiausio skonio bandelėmis ir trijų rūšių pieno kokteiliais. Bet pritraukti lankytojus antrą ir trečią kartą reikės daugiau. Šiuo metu ten trūksta gaivaus oro, o viduje tvyro visų šaldytuvo vitrinoje esančių patiekalų kvapai. Žinoma, nostalgija atperka visus nesklandumus, bet kur tobulėti dar tikrai yra. Norėtųsi didesnės pieno kokteilių įvairovės, sienas būtų galima papuošti senojo Kauno nuotraukomis ir paieškoti muzikos kūrinių dvidešimto amžiaus 9-ajame dešimtmetyje skambėjusių daugelyje Lietuvos kavinukių. […]