Skip to content

Inception – architektūrinis sapnas

Filmą Inception jau turbūt matėte arba girdėjote apie jį. Jau mačiau ir porą architektūrinių apžvalgų, žinoma ir patį filmą pažiūrėjau. Apžvalgose žavimasi miesto erdvių formavimu, nauju požiūriu į futuristinę architektūrą, tikrovišku santykiu su žmogumi. Tenka pripažinti, kad visa tai yra tiesa, šie aspektai tikrai puikiai filme perteikti. Sapne miestas, jo erdvės kuriamos kaip sudėtingas labirintas, kad žmogus (filme taikinys) nejaustų, jog miestas turi ribas, kad kuo ilgiau jis klaidžiotų po jį nesuvokdamas ribų, kad miestas jį įtrauktų į save – visai kaip ir realybėje.  Futurizmas čia irgi turi kitokį požiūrį, nors sapne yra visiškai neribotos galimybės daryti viską, projektuoti dar įmantriau už Zaha Hadid ar Greg Lynn, bet filmo veikėja, jauna architektūros studentė, su miestu žaidžia ne vizualiomis priemonėmis, bet kur kas intelektualesnėmis – keičia fizikos dėsnius. Kelios scenos kur ji užverčia miestą tarsi kilimą ar sulanksto jį į dėžutę, daro įspūdį. Bet galų gale viskas turi būti padaryta taip, kad žmogus nesijaustų svetimas toje aplinkoje. Santykis su žmogumi visgi lieka pats svarbiausias kuriant utopiją.

Jei jau susidomėjote ir manote, kad šis filme pamatysite kažką architektūriškai įdomaus, naujo ir gilaus – teks nuvilti, nieko panašaus ten nėra. Visi aprašyti dalykai jau yra atsibodę ir išnagrinėti, filme nieko originalaus neparodoma. Todėl visiškai nesuprantamas man demonstruojamas žavesys minėtose apžvalgose. Taip, filmas tikrai neblogas, pati filmo idėja įdomi, žinoma prikišta holivudiškumo, bet net su juo filmas gavos neblogas, bet eskaluojamos architektūros ten nėra. Jei norite pamatyti kaip atrodo iliuzionistinis miestas, apgaulingai neturintis ribų, pažiūrėkite Trumeno šou, jei norite pamatyti užsilenkiančias miesto erdves, skraidančius namus, be mokslinės fantastikos šviečiančių neonų (kaip Blade Runner ar Star Wars), tai pažiūrėkite kokį apokaliptinį filmą, pavyzdžiui 2012, jei norite pamatyti miesto santykį su žmogumi, geriau pažiūrėkite American Psycho.

Tai nėra kažkoks pasiūlymas nežiūrėti filmo, tiesiog patarimas nesitikėti, kad filmas bus apie architektūrą, kaip gali pasirodyti pasiskaičius apžvalgas, išgirdus, kad viena pagrindinių filmo veikėjų yra architektė. Architektūra šiame filme figūruoja panašiai, kaip ir bet kuriame kitame – kaip aplinka, kurioje veikia personažai. Į filmą verta eiti dėl kitų priežasčių. Dėl to, kad po filmo nors ir trumpam suabejoji ar tikrai viskas aplinkui yra tikra, dėl smagaus pasimetimo žiūrint filmą, kai vietomis galvoji „kur čia koks lygis“. Bet viskas gana lengva ir suvokiama (priešingai nei kokiam Primer).

Dėl architektūros labiausiai laukiu Tron naujosios dalies (pirmoji ilšleista 1982 metais), tai turbūt vienintelis šiemet filmas, kuris turėtų būti įdomus iš architektūrinės pusės. Juk režisierius architektas!

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , ,

Nuomonių RSS

3 nuomonės

  1. Taip jau būna kai pats kažko mega fantastiško tikiesi. Nuo pat pradžių žiūrėjau kaip į papūstą reikalą, tad pamatęs filmą net nustebau, kad taip smagiai „sulindo“. Dėkui už įžvalgas. Beje Tron lauki ne vienas. ;)

  2. Kaip tik vakar žiūrėjau Lucas`o THX. 1971. Jei kas nematėt – nedvejokit. Architektams turėtų labai patikti apibrėžtos erdvės ir „niekur“ santykis. Ir daug šviesos. Ir temperamentas – tarsi trileris, bet pilnas ramybės. Žodžiu gėris.
    Hmm, beveik reiktų parašyti savo blog`e :)



HTML

Tęsiant diskusiją...

  1. […] sveiko proto žmonėms – o juk yra ir kitokių… • kino filmuose pristatomų kartu su ateities miestų vizijomis • panašiomis į antiutopijas – visuomenę be privatumo • kur „didysis brolis“ atidžiai […]