Skip to content

Palyginimas

A.

B.

Trumpa spėlionė. Spėkite iš kurių pasaulio miestų yra šios nuotraukos. Labai atidžiai nagrinėjant manau neturėtų būti labai sunku atspėti. Yra keletas skirtumų, kurie šį tą pasako, tačiau panašumas stebina. Atsakymas iš karto žemiau, bet prieš skaitydami toliau sugalvokite variantus, būtų įdomu perskaityti komentaruose.

Taigi, pagal ką buvo galima kažką nuspėti, tai pirmoje nuotraukoje esantys keli medžiai ir šlaitiniai stogai, antroje nuotraukoje dešiniajame apatiniame kampe baltas pastatas su kupoliuku ir plokšti stogai, daugiau nematau kuo skiriasi šios nuotraukos. Pirmasis A variantas yra Favela Nova Brasília lušnynas Rio de Žaneire, Brazilijoje, B – Meka, Saudo Arabijoje. Nežinau kaip jus, bet mane šis panašumas nustebino, juk kultūra, religija visiškai kita, net ir klimatas kitas. Nors Meka nėra turtingas miestas žiūrint Saudo Arabijos požiūriu, bet reik manyti, kad jis turtingesnis už lušnynus Rio de Žaneire.

Bandžiau surasti dar lušnynų, bet tokių chatotiškų nepavyko. Afrikoje per didelės erdvės, Indijoje jie turi aiškią struktūra, tinklą.

Kategorijos: Analizė.

Žymos: ,

Nuomonių RSS

12 nuomonės

  1. Antroje nuotraukoje dar galima atrkreipt demesi i pasatatu metamus seselius, reiskia, kad jie aukstesni, lusnynuose aukstu nebuna… Antroje – matosi gatvese priparkuoti automobiliai – tai leidzia susiorientuot koks gatves plotis, tuo tarpu lusnynuose – kazkokie siauruciai koridoriai…

  2. galima ir rasti tam tikrą jungtį tarp šitų kraštų ir taip žiauriai skirtingų kultūrų:

    Arabai/maurai VIII amžiuje užima didžiąją Portugalijos ir Ispanijos dalį iki Douro upės, ir išsilaiko šioje zonoje iki XII amžiaus. Tačiau visame Iberijos pusiasalyje vis dar jaučiama stipri mauriškoji kultūra – architektūroje, miestų planuose, liaudies ir profesionalioje muzikoje, poezijoje.

    Portugalai nuplaukia į Braziliją ir XVI amžiuje jau intensyviai užsiima cukraus, kavos ir kitų gėrybių eksportu iš Brazilijos. ir jie ten ne šiaip sau merchantilijom užsiiminėja – kultūrinė įtaka tokia stipri, kad visiems ateinantiems amžiams Braziliją užkrečia portugalų kalba. Ten savo rezidencijas įrenginėja Portugalijos karaliai, įvairūs biznieriai ir visi, kas tik turėjo jėgų ir noro pažinti pasaulį kitoj pusėj vandenyno.

    taigi, aišku, dar derėtų atskirai patyrinėti gyvenamosios architektūros ypatybes viename ir kitame mieste. tikėtina, kad Mekos namukai yra su vidiniais kiemukais, be langų į gatvę, orientuoti į vidų. tuo tarpu Rio de Žaneire realybė turėtų būti kitokia. antras klausimas – aukštingumas. spėju, kad Mekos gyvenamieji aukštesni – kai Mohamedas ten pasėjo savo religinę sėklą Meka jau buvo turtingas klestintis prekybinis miestas, o su naujos religijos įvedimu įgavo dar daugiau galios. kadangi iki šiol šis miestas neprarado savo religinės įtakos, manau, piniguoti musulmonai aukoms ir kitokioms investicijoms šitam miestui negaili.

  3. Lusnynu vadinamuju slums deja bet tiesa struktura primena senasias organiskas miestu trukturas, tai nesuplanuoti o naturaliai susikloste urbanistiniai audiniai. Deja musu visu nuostabai panasumu cia labai daug, ir nesvarbu kultura tradicijos ar religijos miestai vystesi organiskai, „slums“ tai pat vystesi ir iki siol vystosi labai naturaliai prisitaikydami prie zemes pavirsiaus, aplinkos ir salygu, kai nezinai kas ryt ar vis dar turesi savo namuka ar atvaziuos buldozeris ir nusluos tave nuo zemes pavirsiaus. Kai jie turi jausma kad liks ant tos zemes ilgai po truputi susirencia stabilesnias kontrukcijas pasiorganizuoja aplinka, susiburimo vietas, parduotuves….daznai slum tampa miestas mieste. Geriausias pvz. yra favelos ( lusnynai brazilijoje) esantys Rio de Janeiro mieste ant kalvu vad „moro“. Jei juos nudazytume baltai ir palygintume su Malagos ar Granados miestu esanciais kalnu miesteliais, deje sunkiai atskirtume vaizda. O pavyzdziu yra tiek Afrikoje tiek Indijoje. Vienas yra lyginti zemelapius ar nuotraukas, kitas visai jausmas kai vaikstai ta zeme, daznai nustembi, kad tie zmones be jokio plano sugeba tureti ir viesasias erdves….. jei bus idomu turiu daug info apie tai, rastelkit

  4. manau, elena šioje vietoje plačiausiai galėtų apie visa tai papasakoti ir pailiustruoti.

    bet manding, Mekoje ten ne slamsas, o tiesiog gyvenamasis rajonas. ar ne?

  5. Andrius Ropolaslapkričio 17, 2010. 17:49

    Taip taip, Mekoje tiesiog kažkoks rajonas dėl ko man dar įdomiau šis panašumas su Brazilijos lušnynais. Vargu ar išvis Saudo Arabijoje yra lušnynų.

    Sutinku, kad ten būnant geroki skirtųsi erdvės, vien medžiagos namų garantuotai kitos, bet struktūra tai vos ne identiška. O kiek užmečiau akį į Mumbajaus lušnynus, tai jie labai tvarkingi iš oro lyginant su šiais dviem variantais, turi aiškias gatves, net viešųjų erdvių galima įžvelgt, o Afrikoje kiek radau tai atstumai visiškai kiti tarp namų.

    Ačiū už puikius komentarus ir manau parašysiu Elenai dėl daugiau info:)

  6. nu bet tai užtankinus vilniaus stipriai senąją dalį, manau, gautume kind of same story.

    manau, čia istoriją reik panagrinėt. valstybės/urbanistų įsikišimą į planavimą. gal mumbajuj buvo užbrėžtos pagrindinės linijos, gal buvo kokia reforma visoj indijoj ?

    elena, papasakok, kaip ten ruandoj, ir kaip ten rio de žaneire? turbūt, kai architektai ir urbanistai su liniuotėm savu laiku neprabėga, ir lieka šitie organiški gatvių kirmėlynai?

  7. Andrius Ropolaslapkričio 17, 2010. 18:07

    Nežinau ar pavyktų užtankint taip, kad atrodytų be sistemos, nes būtų tiesiog tankinama sistema, todėl turbūt vistiek liktų sistemingumo pėdsakai. Na nežinau.

    Mumbajuj spėju laikas nuo laiko gal profilaktiškai su buldozeriais pravalo. Rio – kalnai kalniukai, tai matyt nepavyksta ir užmuštų buldozerininkus. O Mekoj matyt šventa jiems baisiai. Ir berods užsieniečiai negali į Meką įžengt, tai pasikviest rimtesnių planuotojų sudėtinga. Čia mano teorijos.

  8. Pirmasis paveikslėlis, atrodo, yra kalno šlaitas, terasuotas ir su centriniais ryšiais iš viršutinio dešinio kampo. Tuo tarpu antrajame paveikslėlyje matau daugiau horizontalių ir vertikalių krypčių, tam tikrą tinklą – iš ko spėju apie gana lygią vietovę.
    Dar, atrodo, kad ne patys vargingiausi gyvena čia. Iš namų formų, stogų rašto, irgi neatrodo, kad tai ‘lūšnynai’. Tiesiog labai tanki struktūra mieste.

  9. Andrius Ropolaslapkričio 18, 2010. 01:15

    Na specialiai įdėjau Google maps tikslias nuorodas į būtent tas vietas įraše. Algio įžvalgos įdomios, tačiau kiek žiūrėjau antrasis variantas yra irgi kalno šlaite, gal ne identiškai statūs kalnai, bet visgi ne lygios vietovės (struktūra šiek tiek skiriasi matyt todėl, kad kalnai kitokios formos). Ir pirmam variante niekaip neįžvelgiu centrinių ryšių iš dešinio kampo.

  10. Kairio, kairio virsutinio kampo…

  11. šibam šibam: kalbant apie miestų struktūras, užtikau tokį įdomybę – XVI a. dangoraižių miestelį (7000 gyventojų) Shibam (Jemenas, pietinė Arabija) :

    http://www.google.pt/images?um=1&hl=pt-pt&biw=1392&bih=824&tbs=isch%3A1&sa=1&q=shibam&aq=f&aqi=&aql=&oq=&gs_rfai=

  12. Andrius Ropolaslapkričio 20, 2010. 01:33

    Egle, čia turbūt viena labiausiai mano norimų pasaulyje aplankyti vietų. Nes oho!



HTML