Skip to content

Kodėl Juozaičio antstatas yra geras?


Nuotraukoje Roseni7, Talinas, Estija. E. Balaikos fotografija.

Dabar visur kur tik galima aptarinėjama Juozaičio stiklinio antstato Laisvės alėjoje istorija. Ir kadangi visi vienareikšmiškai sutinka, kad tai yra tikrai labai blogas pavyzdys, prasideda lietuviška psichozė. Kuo toliau tuo garsiau pradeda rėkti visi kas supranta kažką ir kas nesupranta. Mąstymas nukeliauja į šoną, rėkimas ir piktos emocijos ima viršų. Galima net pagalvoti, kad mes pietų šalis, kai reikia išreikšti savo nuomonę.

Neseniai vyko Architektūros [aktualijų] fondo diskusija šia tema. Diskusijos pabaigoje iš publikos buvo galima išgirsti, tikrų užkietėjusių komunistų pasisakymų apie Kauną – Akropolio blogį, mistinius kamščius kurie paralyžiuos Kauną pastačius tą velnio areną, apie tai, kad Laisvės alėjos jokiu būdu negalima aukštinti, nes visi tada turės prisiminimą apie 900 kilogramų sviedinius, kuriais buvo apšaudytas miestas. Bet tuoj pasipildavo pagyros sovietinių laikų pastatams senamiestyje, kokie jie puikūs ir kaip subtiliai profesionaliai įterpti į kontekstą. Išgirdus tokią gana tipinę nuomonę, kyla susimąstymas, ar tie patys žmonės nebūtų rėkę lygiai taip pat prieš keliasdešimt metų ant tų sovietinių pastatų, kaip jie rėkia dabar ant naujųjų pastatų…

Rėkimas pasiekia tokį lygį, kad net atsiranda rimtų pasiūlymų tą antstatą nugriauti. Pusė Architektų sąjungos ir pilotas.lt komentatorių šoka turbūt aplink laužus degindami Natkevičiaus ir Juozaičio fotografijas. Sutinku, vieta tikrai per gera tokiam nevykėliškam sprendimui, bet mane vistiek stebina toks siauras požiūris. Vargu ar mąstoma apie platesnes pasekmes. Juk jau dabar matome, kad Juozaičio istorija remdamiesi kai kurie žmonės pradeda ginti savo nuomonę. Klaipėdoje tai tampa argumentu, kodėl negalima statyti Natkevčiaus bokštų, nors tai yra dvi visiškai skirtingos istorijos neturinčios nieko bendra. Visa Juozaičio istorijos blogybė – architektūrinė kokybė. Natkevičiaus istorijoje dar net iki pačios architektūros toli, o jau sakoma, kad bus va kaip Kaune tik dar blogiau. Tokiu metu visad pamirštami geri drąsūs pavyzdžiai – Santakos viešbutis, Bokštas, juodas stiklinukas adresu Laisvės al. 59.

Baisu tuomet net pagalvoti, kas būtų jei Juozaičio antstatą nugriautų. Pesimistiškas spėjimas, kad precendentas taptų taisykle. Juk tie visi garsiai lojantys turi draudimų ir stabdžių fetišą, o griovimas turbūt yra slapta fantazija.

Juozaičio projektas mane nors ir šokiravo, bet šokui praėjus aš jame įžvelgiu daug pozityvių dalykų – ambicijas ir drąsą jas įgyvendint (nors tai du dalykai, bet tai yra labai daug). Jei iškilo toks projektas, vadinasi miestas turi ambicijų, nebijo progreso, žino, kad stovėjimas vietoje niekur nenuves, todėl priimami drąsūs sprendimai – leisti statyti kelių aukštų antstatą visiškai šalia savivaldybės! Net įžūli drąsa, jei darom, tai darom be skrupulų. Žinoma, dabar pastačius, kyla minčių, kad gal reikėjo leisti architektams patestuoti mažiau reikšmingoje dalyje, bet pati idėja pagirtina.

Dabar šiek tiek apmaudu, kad pasiduodama emocijoms ir neįžvelgiama šių naujų galimybių, kurias Juozaičio projektas suteikė, juk dabar norint, kad tas antstatas atrodytų geriau, reikia pradėti „kelti“ ir aplinkinius pastatus, visą Laivės alėją po truputį perkelti į 21 amžių. O jūs tik įsivaizduokite, kaip ji pasikeistų. Išlaikius architektūrinę kokybę, tai neabejotinai būtų dar svarbesnis miesto simbolis nei dabar. Kilometras senosios ir geros naujosios architektūros mikso. Jau tai vien skamba nuostabiai.

Siūlau ne griaut, o susitaikyti, pasakyti sau, na ką, blynas prisvilo, bet gal tik atleidžiam tą nevykusį kepėją, bet kepyklos neuždarom?

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , , ,

Nuomonių RSS

16 nuomonės

  1. Labai gera ir reikalinga tavo alternatyvi nuomonė.
    Aš irgi bandau į tai žiūrėti kaip į precedentą.
    Man atrodo, čia svarbu neleisti kad atsakomybė už architektūros kokybę kristų ant valdininkų pečių – tada bus galas bet kokiems nekonservatyviems sprendimams. Vienintelis kelias – kad tos kokybės išmoktų siekti patys architektai, o užsakovai išmoktų jos norėti.

    O dėl griovimo savo nuomonės neturiu – Kauno skaudulius man sunkiau išgyventi. Vienintelį norėčiau išnaikinti – „dangoraižį“ Vilniuje Savanorių 1. Turbūt net novotelį palikčiau – tas dar įaugs kaipnors.

  2. alternatyvi nuomone…, alternatyvus mastymas… – alternatyva kam? Kartais mes taip stengiames pazvelgti „kitaip“, kad is to iseina: nesvarbu kaip, svarbu, kad kitaip. Kai musu minciu vartaliojime nebelieka atramos, – tai blogis gali pasidaryti geriu.
    Kad visai neistrintume atramos tereikia apsidairyti. Ar tikrai, ko dabar reikia visuomenei – tai drasos? Ar tikrai, kad Lietuvos architekturai siuo metu labiausia reikia drasos? Ar tos drasos nebuvimas mus tiktai ir skiria nuo 21 amziaus? Tada labai nevienodai suprantame ta 21 amziu. Ar tikrai mes turime dziaugtis, kad pagaliau Juozaitis issivadavo is kuklumo marskineliu ir istenge buti drasus? O man, visa tai panasiau i ziurejima i juoda deme – ilgai ziurint ir joje pasimato balta spalva. Ir ka, dabar turetume skelbti, kad visai ta juoda ne tokia ir juoda. Ir taip,filosofai tai visadai tai zinojo, bet su tauta bendrauti tokiais ekvilibristiniais zodziais – labai pavojinga…
    …kaip pavojinga ir eilini cinizma architekturoje pavadinti pazangos varikliu.

  3. < aaaaa,

    juk nei aš nei Andrius neteisinam šito antstato ar jo architekto. Visgi manau kad beveik vieningai idėjai "nugriauti nes… negražus" atsvaros reikia. Jei jau neteisėtas, tai kita istorija, bet man atrodo, akcentai čia dedami estetiniai. Nenoriu atmesti kad panašiame tūryje buvo galima padaryti ir puikų sprendimą, o tokiu atveju valdininkai čia ne prie ko, nes lieka tik estetika ir architektūros kokybė.

    Jei leisim viską sunorminti, jei valdininkai drebės derindami bet ką išskyrus istoristinės atgyvenas, už kurias agituoja nors ir sąžiningi, bet močiutiško skonio puteikiai – supelysim tarp muliažų.

    Ir apie drąsą. Architektūroje ji gali būti įvairi: ir besiginančio isteriškas išpuolis (kaip kad aptariamas atvejis), ir nepaklusnus, individualus, stiprus pareiškimas (panašiai kaip ŠMC senamiestyje). Tad drąsa nėra esmė, ji gali pagelbėti – bet tik turintiems ką pasakyti.

  4. Andrius Ropolasgegužės 24, 2011. 00:55

    Ak taip man patinka komentarai (komentatoriai) šitam puslapyje:) pilotas.lt ir architektų sąjunga tegul graužias nagus:)

  5. tikrai nemanau, kad Lietuvos architektų bendruomenė ar kiti suinteresuoti asmenys nėra savo akiminis matę įvarių „antstatų“ ar pastatų renovacijos pavyzdžių, kaip kad šioje straipsnį iliustruojančioje nuotraukoje, kad p. Juozaitį reikėtų vadinti „šaukliu“ į mūsų gudžią provinciją atvežantį naujausia (tikrai kabutėse) arch mados klyksmą.

  6. Andrius Ropolasgegužės 25, 2011. 01:10

    Aiste, man Juozaitis mažiausiai rūpi. Aš bandau rutuliot pačio projekto esmę. Manau visi sutiktume, kad toje vietoje panašaus dydžio, tik kitokios architektūrinės išraiškos antstatas galėtų būti. Ir net galbūt būtų miesto pažiba. Bet dabar šią nesėkmę bandoma pritempti iki to, kad Laisvės alėjoje ir apskritai aplink Laisvės alėją negalima naujesnių aukštesnių pastatų statyti.
    Dū parodytame Puteikio interviu girdisi frazės (citata netiksli) „Laisvės alėjoje jau priprojektuota tokių pat stiklainių, kurie tuoj iškils“. Spėju omeny turimas ir Merkurijus, su kurio architektūrine išraiška lyg niekas jokių bėdų niekad neturėjo (bėdos tik dėl senojo Merkurijaus nugriovimo), bet po Juozaičio burbulo, atsiranda grėsmė, kad visi pastatai Laisvės alėjoje automatiškai bus priskirti „Juozaičio stikalinio“ kategorijai nepriklausomai nuo tikrosios architektūrinės kokybės. Ir tik pastačius skeptikai užsičiaups, bet kokios bus bėdos pastatyti. Apie tokius dalykus aš kalbu, neginu Juozaičio, būtų mano valia, neleisčiau jam 10 km spindulio aplink Laisvės alėją nieko statyti.

  7. Aišku, kad iki Talino Juozaičiui toli, ir Andrius teisus, kad galima butu tureti LA kaip 1000 m.puikios architektūros. Tiksliau būtų galima, jei būtų galima. Kalambūras atrodo išėjo. Realiai mąstant, po visos šios istorijos, kur ne tik paprasti žmonės, bet ir architektai nesugebįjo nieko kito , kaip tik visokiais būdais isterikuoti ka nors normalaus Kauno centre pastatyti bus neimanoma. O ivairus surogatas bus kaip tik. Pirmu aukštų apkalinėjimai lentomis – atseit „pub“ kaip Anglijoj jau pradeda savo kelione per LA.

  8. o kaip jums patinka taip vadinamas „poniu stiklainis“ isdyges pries pora metu, tikslaus adreso nezinau, bet arciau Soboro?
    ar situo „sedevru“ „remiantis“ irgi galima argumentuoti „kad toje vietoje panašaus dydžio, tik kitokios architektūrinės išraiškos……galetu buti“ (cituoju AR).
    tai kur tas 1000 m puikios architekturos, jeigu viskas tik „galetu, galejo“ ir „vel nesigavo“?
    ir siaip klausimai pamastymui:
    ar moderni gera architektura butinai stiklas?
    ar moderni gera architektura butinai aukstesne nei dvieju aukstu pastatas?

  9. Andrius Ropolasgegužės 26, 2011. 17:16

    Toks pat atsakymas į tokį pat klausimą. Pamąstymas tau, Aiste:
    Ar moderni gera architektūra negali būti stiklas?
    Ar moderni gera architektūra negali būti aukštesnė nei dviejų aukštų pastatas?

    Ir nori pasakyti esi konservatyviųjų pensininkų pusėje palaikydama jų požiūrį, kad Laisvės alėjoje negalime turėti aukštesnių pastatų nei dabar, kad turime išlaikyti „autentiką“ ir nauji pastatai tegali būti 19-20 amžiaus plytų mūro imitacijos? Nesuprantu šiek tiek, ar tu esi prieš stiklinius pastatus Laivės alėjoje? Jeigu atsakymai į paskutinius du klausimus yra teigiami, nemanau, kad įmanoma normali diskusija.

  10. esu uz kokybiska architektura.
    ir pries nekokybiskos architekturos „teisinima“.
    suprantu, ka nori pasakyti situo straipsniu.
    bet Juozaicio pavyzdys cia gal ne vietoje.
    ir ne pensininkai sprendzia stoves ar nestoves pastatas,o KVAD ar KPD. nenoreciau laikyti tu zmoniu visiskais kvailiais

  11. Jeigu nepažinočiau autoriaus, manyčiau, kad straipsnis užsakytas :). Juk kalba šiuo atveju eina ne apie tai, ar galima Laisvės alėjoje uždėti du aukštus ant seno pastato. Kalbame apie tai, ar galima Laisvės alėjoje ant seno pastato uždėti du TOKIUS SUŠ….TUS aukštus :D… Štai ir viskas. Ir vien dėl to visas straipsnis, nors ir visiškai protingas, neturi nieko bendro su duotos situacijos problematika. Ką akivaizdžiai iliustruoja ir estiška nuotrauka… Ką bendro turi estų architekų sprendimas ir ta nesąmonė prie savivaldybės?

  12. bet Rimai, kuo remiantis siūlytum griauti TOKIUS pastatus? Linčo teismo būdu (kaip dabar vyksta), ar teisiniu – magiškai reglamentuojant KOKIE yra nederantys, kai vien aukštingumo/intensyvumo normų nepakanka? Kokiu būdu reglamentuoti estetiką, ir ar tai nebūtų architektūros žudymas?

  13. Šaunuolis Andriau. Malonu, kai žmonės sugeba mąstyti už stiklainio ribų…

  14. prajuokinaikovo 18, 2012. 00:33

    na, rasytojau, gerbiu tavo nuomone ir naivuma, bet man, architektei, pamacius si pastata i galva ateina tik viena mintis – tragedija. As igijau issilavinima ne Lietuvoje ir esu jauna, ne sovietinio mastymo. patarciau tau, rasytojau, pakeliauti po Europos senamiescius ir suskaiciuoti visus stiklainius, jei tik rasi tokiu. Amsterdamas, Zeneva, Paryzius, bet koks skandinavijos miestukas tave nustebins savo autentiskumu, taip, rasi ir modernios architekturos, bet jis bus labai protingai sukurta ir inkorporuota. Apie kokia drasa tu kalbi as nesuprantu, nes realybeje yra taip – yra pastatas, yra verslininkas, yra architektas. Klientas architektui pasako, ko pageidauja, sis suprojektuoja. tada projektas keliauja i savivaldybe leidimo. bam, ir viskas. Yra statutai, taisykles, kurie grieztai reguliuoja bet kokius pokycius senamiesciuose ar betkuriame saugojamame pastatate. Tarkim, net restauruojan uri atitikri dazu spalva, langu remai ir maziausios kitos detales. Kauno atveju ivyko visiska machinacija. Klientui reikejo daugiau erdves, todel anstatas dvieju aukstu, jis turejo pazinciu, todel gavo leidima. ir tiek. Architektas tai kaip ir ne prie ko cia, nes nuo jo leidimai nepriklauso.

  15. Andrius Ropolaskovo 18, 2012. 00:51

    Gerbiama komentatore, malonu, kad jūs esate jauna (gaila, kad aš toks senas) ir kad įgijote išsilavinimą ne Lietuvoje, nes visiškai su jumis sutinku – jei išsilavinimas įgytas Lietuvoje, jis būtinai bus persunktas sovietinio mąstymo, nes kitaip nebūna. Taip pat džiaugiuosi už jus dėl jūsų kelionių po Europą, nes aš, sovietinio mąstymo jaunuolis, visiškai nesu niekur keliavęs ir nesu nieko matęs. Taip pat savo kelionėse po Europą (kurių savaime aišku nebuvo) nesu matęs šūdinų pastatų, nes vakarų Europoje yra tik gera architektūra. Bet labiausiai mane žavi tai, kad jūs visiškai puikiai supratote teksto esmę. Išties, išsilavinimas vakaruose yra nepralenkiamas dalykas, neįsivaizduojamai išplečiantis požiūrį.



HTML