Skip to content

Expo 2012 Lietuvos projektai

Expo 2012 parodai pateikti 5 Lietuvos paviljonų pasiūlymai. Artimiausiomis dienomis jie bus pristatyti visoje Lietuvoje, gal tiksliau, visame Lietuvos pajūryje (apie tai informaciją galite rasti Archkalendoriuje). Su projektais taip pat galima susipažinti internete (grynas.lt), bet sklaidos tikslais perpublikuoju juos ir čia su trumpu komentaru. Kiekvieną projektą sudaro dvi iliustracijos, kurios pasididina.

Projektuose vyrauja du logiški dalykai – gintaro tema ir mobiliųjų technologijų naudojimas, tačiau visi projektai gana skirtingi. Nuo konceptualių idėjų iki žurnalo „Flintas“ piratų žemėlapio.

Projektas „Gintaras“ yra tas konceptualusis, kurio idėja itin aiški – visas paviljonas yra gintaro gabalas, po kurio vidų vaikšto lankytojai ir taip jie patys tampa inkliuzais. Daugiau jokių pašalinių objektų, visas dėmesys gintarui. Tačiau peržiūrėjus vizualizacijas ir planus, kyla klausimas kiek laiko lankytojas vaikščios po tą gintaro kambarį – viskas gana monotoniška ir statiška, kaip ir pats gintaro gabalas. Nelabai aišku kiek ir kokios informacijos apie Lietuvą pavyktų pateikti. Bet įsivaizduojant šį paviljoną bendros parodos kontekste, galima spėti, kad jis būtų išskirtinis, beliktų jį padaryti išskirtinai geru.

Panašus dėl gintaro temos yra projektas „Lietuvos paslaptis“. Pavadinimas puikus, tenka sutikti su autoriais, kad paviljono fasade toks užrašas intriguotų ir kviestų užeiti vidun. O viduje – gintarų pieva, gintarų ekspozicijos. Ta didžioji paslaptis, kurią reikia sužinoti patekus į vidų – Lietuvos pajūris, nors iš pradžių atrodė, kad tai bus gintaras, tačiau antrojo planšeto viršutiniame dešiniajame kampe mažomis raidėmis parašyta kitaip. Pagirtinas ir QR kodo, vedančio į Lietuvos internetinę svetainę (kaip netikėta!) akcentavimas. Vienas neatsakytas ir labai svarbus klausimas – ar vizualizacijose pateiktas smėlis yra tikras. Tiesa, paviljono fasadų idėja (kartoninė siuntinio dėžė) yra visiškai nesuprantama ir neįtikinanti, veikiau toks paviljonas būtų panašus į parodos pašto skyrių. Po skambiu pavadinimu „Lietuvos paslaptis“ niekas nesislepia, nes vargu ar kas nustebs išvydę pajūrį, parodoje, kurios tema yra jūros ir pakrantės.

Kitas skambaus pavadinimo projektas yra „Lietuva – gyvybės medis“. Perskaičius pavadinimą ir pamačius planšetus iškart norisi pereiti prie kritikos, nes bandant suvokti pavadinimo kilmę pradeda sprogti galva. Perskaičius aprašymą (su daugybe klaidų!) užduotis dar pasunkėja: „Pristatymo ašis – pajūryje stugsančio didingo „Gyvybės medžio“ kamienas, pripildytas stebūklingų paukščių, galinčių perkelti mus už jūrų marių…“. Narkotikų legalizavimo priešininkai dabar turi dar vieną argumentą savo naudai… arba aš itin neišmanau Lietuvos pajūrio ir nežinau apie tokio „didingo“ medžio egzistavimą. Nekalbant apie sunkiai suvokiamą pateikimą, idėja parodyti visą Lietuvos gamtą Disneilendo stiliumi yra verta dėmesio. Nes natūralumo pateikimas per didžiausią įmanomą dirbtinumą ir kičą, gali būti labai įdomus arba labai siaubingas… Viskas priklauso nuo kūrėjų profesionalumo.

Kalbant apie profesionalumą, projektas „Naujoji Baltijos Banga“ nuteikia labai gerai. Pavadinimas gal ir ne pats įmantriausias, tačiau logotipas puikus, jo motyvai atsispindi ir paviljono erdvėse. Iš vizualizacijų matyti, kad informacijos apie Lietuvą bus pateikta tikrai daug, erdvės ne nuobodžios, skirtingos. Trūkumas gal tik tas, kad GALBŪT trūksta kažkokio išskirtinumo, inovatyvumo, pagrindinė paviljono erdvės idėja irgi nėra nauja. Tačiau abejones kompensuoja viena subtili detalė – paviljono erdvę skrodžiantis aprūdijęs Nord Stream vamzdis. Dešimt balų!

Projektui „Lietuvos gelmių kodai“ tikrai netrūksta inovatyvumo, kas manau yra labai svarbu parodai vykstant Pietų Korėjoje. Labai įdomi idėja informaciją pateikti QR kodais, kaip galima spręsti iš vizualizacijų, paviljono erdvėje bus pateikiamos kelios abstrakčios iliustracijos, o visa detalesnė informacija bus pasiekiama per mobiliuosius, išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius. Gaila nėra pateikto aprašymo, todėl daug ką tenka interpretuoti. Tačiau jei autorių ir buvo tokia mintis, kad lankytojas nežino kas slypi už kodo, o pats turi nusiskanuoti ir tada tik gauna kažkokią informaciją, kuri išlieka jo įrenginyje jam grįžus namo, reikia autorius pagirti. Tokiu būdu lankytojai galėtų gauti į savo įrenginius ir specializuotas programėles, žaidimus, paveiksliukus, galimybių itin daug. Žinoma pati paviljono erdvė labiau primena „Matricą“ nei kažką kas yra susiję su vandenynais ir nežinia kiek toks informacijos pateikimas lankytojams galėtų būti naujas ir įdomus, bet idėja gana drąsi.

Projektų nedaug, tačiau rinktis yra iš ko. Favoritai (favoritai projekto prasme nebūtinai bus favoritai biurokratine prasme) manau irgi yra aiškūs, o kaip Lietuva atrodys Pietų Korėjoje, sužinosime rugpjūtį.

Iliustracijos pagrobtos iš grynas.lt

ATNAUJINIMAS: Komentaras apie projektus taip pat guli puslapyje dizainologija.eu

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,

Nuomonių RSS

5 nuomonės

  1. Baisu!

  2. Sunku iziureti kazka gero sioje lietuviskoje misraineje…Toks vaizdas, kad viskas padaryta vieno autoriaus.

  3. bent viena aišku: kad nenorim pasauliui parodyt aukšto architektūros lygio, tik mirgančius plakatus, gaila.

  4. Man juokingas ir lietuvių pagrindinis pajūrio arkliukas – gintaras. Lyg nieko kito neturėtumėm.
    Didžiausios Baltijos gintaro kasyklos dabar yra Kaliningrade (Jantarnyj/ Palmnicken), kur išgaunama apie 90% pasaulio gintaro. O didžiausią pasaulyje tarptautinę gintaro juvelyrikos mugę ,,Amberif” organizuoja lenkai Gdanske. Taip pat istorikai drįsta abejoti ar tikrai ,,senovėje” gintaras buvo toks jau vertinamas Lietuvos auksas. Teigiama, kad gintarą, kaip vieną iš lietuvaitės įvaizdžio dalių XIX a. nepriklausomoje Lietuvoje išpopuliarino dainų šventės. Tekstologas Paulius Subačius: „Būtinai reiktų pabrėžti, kad šitas įvaizdis iš dalies yra nenatūralus. Pavyzdžiui, gintaras ir tais laikais buvo populiaresnis Romoje nei Lietuvoje. Paprastai moterys nesipuošia tuo, kas voliojasi ant žemės, taigi Lietuva eksportuodavo gintarą, o lietuvaitės stengėsi nešioti tai, kas reta, brangu, o gintaras Lietuvoje brangus nebuvo.”

  5. Siandien atplesti vokai ir paskelbta nugaletoju eile pagal komisijos skirtus balus:

    Pirma vieta skirta UAB ,,Klasikinis portikas” pasiūlytam projektui ,,Gintaras”
    Antroji vieta – ,,Lietuvos paslaptis” UAB Mart Pro ir UAB Kauno projektavimo ir konsultavimo biuras
    Trečioji vieta – ,,Lietuvos gelmių kodai” (UAB ,,Ekspobalta”)
    Ketvirtoji vieta – ,,Naujoji Baltijos banga” (UAB ,,Ekspozicijų centras”)
    Penktoji vieta -,,Lietuva – gyvybės medis” (UAB ,,Urban architects”)



HTML