Skip to content

Kauno arena – Bilbao efektas

Apie pačią areną kalbėti dar per anksti, jei norime kažkokio objektyvumo. Per anksti kalbėti ar jos fasadas yra tinkamas, ar pastatas vertas tokios vietos, ar viduje esančios funkcijos veikia tinkamai. Bet galima kalbėti apie faktą, kad arena stovi, ką tas faktas reiškia ir ką dabar galima daryti toliau.

Galbūt dėl to, kad esu kaunietis rašyti apie Kauno areną yra paprasčiau, nei Panevėžio ar Klaipėdos, tačiau Kauno arena yra kitokia, tai galima buvo matyti ir pagal antraščių gausą portaluose atidarymo metu (atrodė, kad tą dieną pasaulyje niekas daugiau nevyko), taip pat išskirtinė vieta, reikšmė miestui ir dėmesys architektūrinei kokybei buvo didesnės svarbos.

Galima pradėti nuo fakto kur arena stovi. Gaila nežinau su kokiomis mintimis kas parinko šitą vietą arenai, tačiau vieta parinkta puikiai. Dabar daug snūduriuojančių vidutinio dydžio miestų su dideliu neišnaudotu potencialu (visai kaip Kaunas), norėdami pritraukti investicijas daro panašius žingsnius – prestižinėje vietoje padaro išskirtinės funkcijos ir architektūros projektą (dažnai tai būna biblioteka pavadinta „mediateka“). Kai kuriais atvejais tas projektas išsišoka drąsiai miesto kontekste savo masteliu. Keli man puikiai žinomi pavyzdžiai – Kauno dydžio miestas Danijoje pavadinimu Århus, buvusioje pramoninėje uosto teritorijoje statantis schmidt hammer lassen mediateką, Prancūzijoje Kano mieste (nemaišyti su Kanais) buvusioje industrinėje teritorijoje numatoma statyti OMA mediateką.

Kaune situacija panaši, tą miesto zoną iš dalies galima vadinti postindustrine, Nemunas apsuptas buvusių gamyklų teritorijų, kurias verkiant reikia transformuoti ir kaip Kano ir Århuso atveju, miestą reikia atvesti prie vandens. Todėl žingsnis sukurti pavyzdinį geros architektūros projektą (kol kas nediskutuosiu ar tai pavyko), kuris skatintų potencialias investicijas šioje teritorijoje yra logiškas.

Arenos funkcija nėra pati tinkamiausia, tačiau galbūt pagalbinės funkcijos įsikursiančios šiame pastate padės tai kompensuoti. Toks projektas turėtų skatinti gyvenimą aplinkinėse teritorijose. Todėl yra šiek tiek abejonių kiek arenos funkcija paskatins gyvenimą saloje ir aplinkinėse zonose. Tačiau įsikūrus pastate restoranui ir galerijai, galbūt tai padės.

Kai išsiaiškinome jog projekto idėja yra gera, projektas jau realizuotas (ar jis veikia taip kaip norėtųsi, dar per anksti spręsti), galime kalbėti ką reikia daryti toliau. O toliau yra labai paprastas ir naivus dalykas – tikėjimas. Tereikia tikėti, kad ši teritorija ir visas Kaunas turi didžiulį potencialą ir nebijoti daryti ryžtingų sprendimų kaip buvo padaryta Kauno arenos atveju. Dabar miestas pasakė A, verslininkai turi pasakyti B, tačiau miestas tuo pačiu turi turėti dideles ambicijas ir padėti verslininkams pasakyti B. Optimistiškai mąstant – aplinkui nesunkiai turėtų atsirasti nauji projektai, juk bent eskizai yra parengti visų aplinkinių teritorijų ir guli Miliūno, Natkevičiaus, Kančo biuruose. Įvykdžius vieną kitą projektą turėtų atsigauti ir viešoji erdvė, pati Nemuno sala, nes šių teritorijų vystytojai turėtų būti suinteresuoti salos atsigavimu, jų turto vertė žymiai išaugtų jei saloje būtų nuostabus parkas su prieplaukomis.

Taigi, optimistiškai žvelgiant Kauno arena yra logiškas žingsnis gaivinant visą aplinkinę teritoriją, o kartu ir visą Kauną. Jeigu miestas bus gudrus ir išnaudos šį projektą, galės turėti savo mažą Bilbao efektą, tačiau vietoj vieno pastato turės visą patrauklų miestą.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,

Nuomonių RSS

2 nuomonės

  1. Geras straipsnis!

  2. Man regis verslininkai jau spėjo pasakyti A su savo Akropolių. O Kauno arena – tai miesto pasakyta Ą (A nosinė). Linkiu, kad verslininkai su savo B sakymų vėl neužgrozdintų ne pagal mastelį.



HTML