Skip to content

Antrasis šio rudens Architektūros pokalbių ciklo susitikimas su geografu Berndu Belina

Šį ketvirtadienį, rugsėjo 27 d., 20 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje Architektūros fondas kviečia į antrąjį šio rudens pokalbį su geografu Berndu Belina. Frankfurto universitete Belina tyrinėja nusikaltimų ir policijos veiklos geografiją, taip pat miesto bei politinę geografiją, ypač domisi paribių studijomis. Pokalbio metu pašnekovas sieks atsakyti į klausimą, ar miestų projektavimas ir architektūra gali daryti įtaką nusikalstamumui. Kritiškai vertindamas pastarojo meto siekį išvalyti viešąsias miestų erdves nuo „nekviestųjų“ – paauglių riedutininkų, benamių, protestuotojų, gatvės muzikantų, elgetaujančių močiučių ir kitų nepageidaujamų miesto gyventojų – Berndas Belina analizuos socialinę tokių pastangų logiką. Savo pranešime Belina aptars miesto bendruomenės ir policijos vaidmenis siekiant užtikrinti saugumą mieste, lygins Vokietijos ir JAV pavyzdžius. Šis pranešimas nuosekliai pratęs pirmojoje ciklo paskaitoje Dalios Čiupailaitės aptartas pastarojo dešimtmečio Vilniaus miesto planavimo temas.
Pokalbis su Berndu Belina – tai aštuntojo Architektūros [pokalbių] fondo ciklo dalis. Visą rudenį vyksiantį ciklą pavadinimu „Vieta. Erdvės antropologija“ rengia Architektūros fondas kartu su kviestinėmis kuratorėmis menotyrininke Ūla Tornau ir sociologe Vita Petrušauskaite. Penkios ciklo paskaitos pristato antropologinį požiūrį į architektūrą ir kviečia patyrinėti ją kaip socialinį reiškinį, atkreipti dėmesį į socialines jos priežastis, veikimą ir įtakas. Architektūra visų pirma yra erdvės modeliavimas, o erdvė – esminis patirties matmuo, todėl svarbu suvokti, kokios yra mūsų aplinkos fizinės, juslinės, istorinės ar socialinės savybės, kaip jos verčia mus elgtis, judėti, jaustis ir mąstyti. Modernistinis mąstymas architektūrą suvokė kaip abstraktų ir universalų formos bei funkcijos santykį. Tuo tarpu šiuolaikinėse erdvės studijose įsigali „vietos“ terminas. „Vieta“ – tai konkreti, lokali, spalvota ir veikli erdvė, kuri riboja ar skatina, kontroliuoja ar įgalina, įkvepia ar slegia, kuri gali būti triukšminga, guodžianti, džiugi ar tyli.
Susidomėjimas socialiniu erdvės vaidmeniu į architektūros studijas įtraukė ir socialinių mokslų disciplinas. Kaip viena ar kita vieta sukuriama ir kodėl ji vienaip ar kitaip veikia, bando atsakyti antropologiniai erdvės tyrimai. Šį rudenį aštuntajame Architektūros (pokalbių) cikle dalyvauja Vilniaus universiteto sociologė Dalia Čiupailaitė, Franfurto universiteto geografas Berndas Belina, Varviko universiteto antropologė Pia Christensen, Nyderlandų architektūros instituto direktorius Ole Boumanas ir rašytojas bei architektas Vladimiras Paperny.
Pranešėjai iš skirtingų perspektyvų žvelgia į architektūrines vietas, nagrinėdami jų socialinę įvairovę, nusikaltimų geografiją, vaikų mobilumą, architektūros socialumą bei vaizduotės architektūrą – architektūros įvaizdžius kine.
Pokalbių ciklą remia Kultūros rėmimo fondas, Lietuvos mokslo taryba, Gėtės institutas Vilniuje ir Danijos ambasada.

Kategorijos: Archyvuotas įrašas.

Žymos: , , ,

Nuomonių RSS

Jokių nuomonių



HTML