Skip to content

Statybų estetika

Statybų bumas praėjo, klausimas ar jis dar grįš, tačiau statybos yra neatsiejama architektūros dalis apie kurią retai kalbama, o jei ir kalbama tai tikrai ne iš estetinės pusės.

Didesnio pastato statybos dažnai trunka apie 2 metus, per tą laiką teritorija, kurioje vyksta statybos lieka vizualiai subjaurota. Nieko baisaus jei tai vyksta nuošalesnėje vietoje, bet jei statybos vyksta miesto centre, tai kelia estetinių ir socialinių problemų. Statybų kranai, besimėtantys betono blokai ir sunkioji technika, nevalyvi statybininkai, konteinerių miestelis, kuriame gyvena darbuotojai nekelia džiaugsmo, o ir pati teritorija, kurioje kyla, kad ir labai viešos paskirties pastatas, lieka atkirsta nuo visuomenės. Visi tai priima kaip natūralų procesą, merai didžiuojasi rodydami statybų kranus.

Bet ar tai yra tikrai geriausia įmanoma situacija? Nejaugi negalime pasistūmėti į priekį ir padaryti, kad ne vien galutinis produktas būtų vertas pasigėrėjimo, bet ir visas procesas būtų akiai malonus, o teritorija net ir statybų metu būtų pasiekiama žmonėms. Kas būtų jei menininkai dalyvautų statybų procese, jei jie kurtų scenografiją statybų aikštelėje? Iš to naudą gautų ne vien gyventojai, kurie visa tai matytų, bet ir vystytojai, nes gyventojai nuo pat pirmos plytos pradėtų žymiai palankiau vertinti visą projektą ir sumažėtų abejojančių projekto galutiniu rezultatu.

Tai nėra visiškai nauja tema. Šiek tiek paieškojus galima rasti menininkų kurie jau dirbo su purvu ir grubiomis statybų medžiagomis ar pačia technika.

Turbūt vienas garsiausių tokio tipo menininkų yra Robert Smithson, užsiėmęs žemės menu. Dažnai jo darbuose naudojamos statybinės medžiagos ir statybų procesai. Purvas, žvyras derinamas su veidrodžiais, nuo pakalnių pilamas asfaltas ar dažai, kuriami kontrastai. Iš esmės naudojama viskas, ką galima rasti statybų aikštelėse.

Kita vis dar kurianti menininkė yra ispanė Lara Almarcegui, gyvenanti Roterdame. Ją labiausiai domina dykvietės, statybinės medžiagos ir nematomi objektai. Parodoje Vienoje ji į pagrindinę parodų salę supylė statybines medžiagas naudotas salės statybai.

Kiti menininkai bando valdyti ne medžiagas, bet procesus. Kanadietė choreografė ir filmų kūrėja Anne Troake yra sukūrusi ekskavatorių baletą, kuriame 3 didžiulius ekskavatorius pavertė dailiais ir sinchroniškais šokėjais.

Tokie kūrybiniai proveržiai gimsta ne vien menininkų galvose, kai kurie vystytojai statybų aikštelės pavertimą kūrybine vieta mato kaip puikų reklamos būdą. Projektas 42 Maslak Turkijoje reklamuojamas kaip kūrybinio ir meniško gyvenimo vieta su meniškais butais, meniškais biurais, menišku prekybos centru. Norint sustiprinti šį įvaizdį ir pritraukti žmonių dėmesį, ant statybinės technikos buvo sukurta meniška ryški grafika, ekskavatoriai, sunkvežimiai, betono maišyklės tapo meno kūriniais.

Informacijos šaltiniai: afasia, brainpickings.org ir kiti atsitiktiniai internetai

Kategorijos: Analizė.

Žymos: , , , , ,

Nuomonių RSS

2 nuomonės

  1. Įdomu įdomu! Bandau įsivaizduoti, ne tik, kaip menas perima statybų estetiką, bet kaip statybos permitų meno estetiką?



HTML