Skip to content

Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų paroda 2013

Šis įrašas nėra skirtas vien pranešti apie šią parodą, bet ir pakalbėti apie tam tikras tendencijas ir prognozes. Nuo 2008 metų galima pastebėti tam tikrus keistus dėsningumus kaip yra renkami geriausi magistro darbai: „]miestas[ Kalėjimas Pagiriuose, Vilniuje“, „Laidojimo paslaugų centras Vilniuje“, „Vienuolynas Gruzijoje“, „Skausmo miestas – skaistykla“. Taip, mano nuomone jie yra renkami pagal pavadinimą. Nenoriu menkint autorių ir nesakau, kad darbai blogi, bet noriu menkinti komisiją ir sakyti, kad ji bloga. Ypač po pernykščio fiasko.

Suprantu, kad po visokių teritorijų konversijų, urbanistinių tyrinėjimų ar mažiau įdomiai skambančių realistinių temų, išvydus kažką labiau dvasinio, emocinio, norisi sakyti, kad tai yra išskirtinai geras darbas, bet tai yra blogai. Nors skamba gražiai, bet kaip Vienuolynas Gruzijoje ar Skausmo miestas-skaistykla yra susiję su kažkokiom aktualijom, kaip tai išvis reaguoja į kažką? Na galbūt Gruzijoje, kurios dalį yra okupavusi Rusija, pati aktualiausia tematika yra nauji vienuolynai, galbūt… (ironija). Kokia yra reali tokių darbų nauda? „Vilijampolės senosios dalies renovacijos galimybės“ skamba labai niūriai, bet aš bent matau kažkokią aktualiją ir dėmesio atkreipimą į svarbias temas. O aktualumas yra svarbu, kitaip mes galim toliau žaisti savo pavadinimų rinkimus, sakyti, kad Lietuvai reikia daugiau muziejų, vienuolynų, bažnyčių, o priemiesčius, rajonus, pramonines teritorijas laikykime antrarūše sritimi. Nes jeigu nepatrauklu akiai, tai vadinasi nesvarbu.

Tokie rinkimai taip pat rodo tam tikrą blogą pavyzdį ir jaunesniems studentams, nes jie pamato, kad „Skausmo miestas“ yra gerai, pramoninės teritorijos pertvarkymas yra blogai. Tai kodėl jiems darant savo darbus gilintis į aktualias temas, kai galima išlaisvinti savo vaizduotę su belenkokia tema? Ir pripažinkim, darant dvasinę temą, reikia mažiau lysti į purvą, teptis rankas, nei darant pavyzdžiui kažkokios niūrios, depresiją keliančios teritorijas pertvarkymą.

Bet gal tie darbai tikrai pranoko visus kitus ir pagal architektūrinę kokybę? Galbūt sutikčiau dėl to, jei ne pernykštis darbas. „Skausmo miestas – skaistykla“ buvo didžiausias mano matytas nusišnekėjimas, per kelis paskutinius rinkimus ir jis laimėjo. Naujo statinio projektavimas centriniame parke, nėra provokacija, tai tiesiog nesąmonė. Koncepcija, emocija? Deja nematau jokio teorinio pagrįstumo niekam, o iš tuščio į kiaurą su emocijom, be teorinio pagrįstumo gali pilstyti bet kas. Jokie komisijos pateikti argumentai neįtikina, kad tai geras darbas.

Gaila, kad komisijos pastaraisiais metais nebando kurti pavyzdžių, kuriais reikėtų sekti. Dabartinė praktika tik kuria atskirtį tarp architektūros ir žmonių, tarp to kas yra aktualu ir svarbu. Labai viliuosi, kad dabar, už poros dienų įvyksiančiuose rinkimuose nugalės darbas, kuris kalba apie tai, kas yra svarbu, kuris seks tendencijas vykstančias už Lietuvos ribų. Kiek mes galime statyti naujų stebuklingų pastatų, kai per paskutinius dešimt metų žmonių kiekis šalyje sumažėjo puse milijono? Reikėtų tokiom komisijom duot šlapiu skuduru per veidą, kad atsipeikėtų iš savo idealaus pasaulio sapno, o paskui tą patį padaryti ir mokykloms.

Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų paroda vasario 28 dieną, 17:30, Energetikos ir technikos muziejus, Rinktinės g. 2, Vilnius

Projektas „Skausmo miestas – skaistykla“ archatoje

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,

Nuomonių RSS

8 nuomonės

  1. Bet aktualumas ar neaktualumas – ne konkurso problema. Šitas klausimas turėtų būti sprendžiamas renkantis temas baigiamajam darbui ir tiek.

  2. Labai geras ir teisingas komentaras. Dar reikėtų pridurti, kad neretai laimi įstabiai nuostabūs maketai atlikti svetimomis rankomis už turtingų tėvelių pinigus, kai tuo tarpu patys universitetai nesugeba suteikti studentams galimybių sudėtingesnius maketus gamintis nemokamai ar bent lengvatinėm sąlygom

  3. vytenis ūsasvasario 24, 2013. 15:47

    Jo, o tų sapnuojančių komisijos narių darbuotojai, dažnai, būna neapmokamose atostogose arba dirba ant pusės etato, nes visi gerb. komisijos nariai yra labai socialiai atsakingi, projektuoja tik socialiai brandžius darbus, todėl ne visiems ofise pinigų užtenka… Svarbiausi yra tik dvasios dalykai! ;)

  4. sutinku dėl kai kurių aspektų, ypač dėl pernai metais laimėjusio darbo, ar dėl 2009 metais laimėjusio bakalauro darbo, kai buvo pademonstruotas abejingumas ir tam tikras aplaidumas ir iš delegavusių dėstytojų, ir iš komisijos pusės.

    tačiau,
    kalbant apie maketus: pateikimas yra svarbu, ir ne visada jis atliekamas kitų sąskaita. geriems studentams svarbi ne tik idėja, ne tik jos vystymas, bet ir jos pristatymas. tačiau gera idėja ir jos išvystymas gali turėt ir prastesnį maketą, ar prasčiau atspaustus planšetus, tačiau komisija pristačius darbo recenziją abejonių dėl darbo gerumo turėtų nepalikti.

    nors matosi tendencija rinkti darbus su sakralumo prieskoniu, nevertėtų užmiršti ir kitų tais pačiais metais laimėjusių darbų – Igno Uoginto Šnipiškių regeneracijos projekto, Lauros Malcaitės ir Deniso Bondar edukacijos ir kultūros centro Naujamiestyje projekto, Vilutytės pramoninės teritorijos konversijos… Pernai šalia skausmo centro geriausiu išrinktas ir Kino teatras. Neabejotina tai, kad negali tendencingai metai iš metų tarp geriausių figūruoti tos pačios temos. O ir komisija galėtų rimčiau į kiekvieną darbą pasižiūrėti..

    Ir jei jau kalbėt apie geriausių darbų rinkimo problemas, tikriausiai svarbu atsižvelgti ir į tai, kas vyksta pačiose architektūros studijose. gal pačiose studijose trūksta aktualumo?

  5. Temu ir darbu buna ivairiausiu, tuo tarpu komisijos sprendimas nemazai pasako apie ju supratima ir prioritetus. Jie vertindmai turbut net negaista laiko iki galo isnarstyti ir paanalizuoti darbus. Idomu, ar yra kada aiskinrasti nors viena perskaite? Is esmes tai vertinamas „meistriskumas“ kuris prasideda ir baigiasi naglesne objekto forma ir pateikimu (pernykstis pavyzdys). Urbansitu darbai, kuriu kartais buna tikrai neblogu retai atsiduria ant nugaletoju pakylos. Nebent ta urbanistika tarsi trojos arklys graziais piesinukais apkabineta.

  6. Kokie dar aiškinraščiai? Yra 8-10planšetų savo idėjos pristatymui, o tai kaip juos pateiki, taip pat rodo tavo profesionalumą. Teko dalyvauti nemažam kiekyje baigiamųjų gynimų, ir ką galiu pasakyti, net man, žaliai architektei, darbo kokybė buvo akivaizdi apžiūrėjus jį kokias 2min. – komisijos vertinimas mano išankstinę nuomonę tik patvirtindavo. Urbanistų darbų būna daug ir gerų, ir ne kartais ;)Ir išties labai gaila, kad jie antrame plane.

  7. Taip, pateikimas parodo profesionaluma, bet tik kaip „atlikejo“. Jis nebutinai demonstruoja tavo gebejimus kurti ne plasetus, o kritiska, aktualia ir argumentais motyvuota architektura. Plansetai zinoma svarbu, bet jei sprendimai priimami per 2 minutes, akivaizdi ir tu sprendimu kokybe ;)

  8. Į konkursą yra deleguojami geriausi iš geriausių to metų darbų. Tada natūraliai peršasi išvada, kad jie yra lygiaverčiai savo idėjų stiprumu ir motyvacija, jau nekabant apie kokybę. Tai manyčiau tą „jie nebūtinai demonstruoja“ aspektą šiame konkurse reikėtų atmesti. Nors aš nesu tikra dėl tos kokybės ir apskritai pagalvočiau apie konkurso etapiškumą. Šiuo metu kiekviena aukštoji mokykla į konkursą deleguoja vienodą kiekį darbų. Bet kaip žinia kiekvienos mokyklos darbų lygis yra ganėtinai skirtingas. Galbūt vienas iš geriausių tų metų darbų KTU būtų gan vidutinis VGTU, bet dėl konkurso idėjos ir suteiktų „kvotų“ jis atsiduria konkurse. Jeigu jau norisi matyti stipriausius aktualiausius ar whatever -iausius darbus, reikėtų antro etapo, kur po atrankos galutiniame the best rinkime atsidurtų pvz. dviejų aukštųjų mokyklų studentų darbai. Nes jie objektyviai geriausi iš visų, o ne savam kieme.



HTML