Skip to content

Kauną puola UNESCO

Šiandien portale diena.lt pasirodė interviu su buvusiu Kultūros ministru, VDA dėstytoju, dabartiniu Lietuvos ambasadoriumi prie UNESCO Arūnu Gelūnu. Jame ambasadorius atskleidė artimiausią planą – įtraukti „Kauno ikikarinės moderniosios architektūros kompleksą“ į UNESCO paveldo sąrašus. Džiugu, pagaliau bus teisingai įvertinta Kauno architektūra ir ne kažkoks senovinis senamiestis kaip Vilniaus, bet modernus paveldas! Ne. Taip galvoja turbūt valdininkai, paveldoSAUGININKAI ir kiti, mažiau žinantys apie UNESCO žalą, žmonės. Iš tikro tai yra labai baisu. Tai vienas baisesnių dalykų galinčių nutikti miestui, jei jo teritoriją (Kuršių Nerija, Vilniaus senamiestis) įtraukia į tokį sąrašą. Teoriškai tai yra įvertinimas, pasaulinis pripažinimas ir turistų srautai (?), bet faktiškai tai yra taškas. Viskas. Ta miesto dalis ar visas miestas, teritorija yra nužudoma. Normalaus miesto esmė yra žmonės, nuolatinis kitimas, susigyvenimas su aplinka, labai sudėtingi, neatnarpliojami ryšiai tarp skirtingų miesto dalių, žinoma gerbiant praeitį, paveldą (čia žodis „paveldas“ reiškia ne kažkieno sugalvotą, nustatytą paveldą, bet visą paveldėtą visumą su gerais ir blogais dalykais). Įtraukus teritoriją į UNESCO sąrašą ji užkonservuojama, žmogus nustumiamas į šoną ir jam paskui diktuojama be kompromisų, ką jis gali ir negali daryti. Tie abejotini turistų srautai (kažin kiek žmonių aplanko Struvės geodezinį lanką) vargiai kompensuoja sustabdytas investicijas ar smarkiai apsunkintą plėtrą.

Rem Koolhaas jau prieš kelis metus pradėjo kalbėti apie saugojimo žalą. 2010 Venecijos architektūros bienalėje pristatyta CRONOCAOS ekspozicija ir panašiu metu skaityta nemažai paskaitų saugojimo žalos tema. Įdomu, kad jau 2010 metais apie 12% viso pasaulio teritorijos buvo saugomos zonos, kuriose kitimas ar kitaip sakant, normalus gyvenimas, nėra galimas arba yra apribotas. Informacija yra lengvai randama jei norite pasidomėti plačiau. Tačiau geriausiai visą mintį išsako iliustracijos. Žemiau pateikiu dvi iliustracijos iš CRONOCAOS, kurias pavogiau iš designboom.com.

„Damaskas naudojamas ir Damaskas saugojamas“. Nors tai nėra ta pati erdvė, bet matome kaip pasikeičia požiūris ir funkcija, kai teritorija tampa saugojama. Formaliai antras paveiksliukas yra puikus paveldo pavyzdys, viskas puikiai prižiūrėta, bet iš esmės tai yra kažkokia butaforija, kažkieno sugalvotos iliuzijos saugojimas, juk ta vieta niekada neatrodė taip, kaip ji atrodo dabar su tuo prašmatniu butiku, ten niekada nebuvo taip sterilu. Bet pagal saugojimo principus autentiška vieta turi būti, sutvarkyta, graži, be šiukšlių ir su besisukiojančiais turtingais turistais ir ne duok dieve pamatysi kokį murziną vietinį tipą! Kalbant apie murzinus vietinius tipus, įdomus pavyzdys yra Gadamesas Libijoje. Po senamiesčio įtraukimo į UNESCO sąrašus 1986, žmonės palaipsniui tiesiog išsikraustė ir paliko šią nuostabią namų, gatvių raizgalynę naujiesiems UNESCO gyventojams – turistams. Nėra taip lengva rasti nuotraukos iš šio senamiesčio, kurioje matytųsi žmonės.

Tas pats vyksta ir Kuršių Nerijoje, Vilniaus senamiestyje. Saugomos kažkokios susigalvotos iliuzijos kaip viskas turi atrodyti, nors tai visiškai prasilenkia su realybe. Iš esmės bet koks pasijudinimas ar normalaus miesto procesas tampa grėsme.

Požiūris į paveldą ir saugojimą turi keistis, nes kuo toliau, tuo labiau mes tampame apsėsti saugojimo. Pradedame saugoti vis naujesnius objektus ir kaip Rem Koolhaas yra taikliai pastebėjęs, jau priėjome tokį tašką, kai pradedame saugoti dar nepastatytus objektus. Statydami jau žinome, kad statome paveldą. Tokį pavyzdį turime ir tame pačiame Kaune – Žalgirio areną. Niekas to nėra sakęs ar gal net ir pagalvojęs, bet netiesiogiai galima jau buvo suprasti, kad tai kas statoma bus paveldas. Nenustebčiau jei netrukus po architekto mirties šis objektas bus oficialiai traktuojamas kaip paveldo objektas, tuomet tai būtų vienas kvailiausių paveldo pavyzdžių, kai būtų saugojama visiškai ne tai apie ką galvojama.

Šį rudenį vyks Kauno architektūros festivalis, kurio vienas iš kertinių programos punktų yra Kauno tarpukario architektūra. Labai įdomu, kokia pozicija bus išsakyta dėl saugojimo, ar bus išsakyta nuomonė dėl UNESCO. Aš naiviai tikiuosi, kad renginys architektams taps puikia proga susiburti ir pasipriešinti šiam miesto dalies išbrokavimui ir nurašymui. Tikiuosi, kad architektai nemano, kad šis Kauno paveldas yra užbaigta miesto dalis ir nebeturi teisės toliau gyventi ir keistis. Čia yra rimta, labai rimta grėsmė ir labai apmaudu, kad toks išsilavinęs žmogus kaip Arūnas Gelūnas to nesupranta.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , , ,

Nuomonių RSS

13 nuomonės

  1. Juodaibaltai kažkaip :) Siūlau truputį pustonių: pirma, mano supratimu, saugojimas negali būti realizuojamas vien draudimais. Jei saugoma tai, kas vertinga visai valstybei, taigi jos piliečiams – tai jie ir turi prisiimti šiek tiek atsakomybės. Kitaip tariant, reikia žiūrėti ir iš piliečių, ir iš verslo pozicijų. Vertybes, kurių restauracija ir išsaugojimas kainuoja pernelyg daug, kad savininkai ar investuotojai imtųsi paveldosaugos darbų, būtina bent dalinai dotuoti iš biudžeto – kad jiems būtų motyvacija. O valstybė savo ruožtu turi gerai pasverti, kas ir kiek vertinga, ir už savo kultūros išsaugojimą prisiimti finasinę atsakomybę. Jei tikrai vertinga, tai galima nors ir skolintis kad neleisti sugriūti, o jei tik šiaip „nostalgiškas daikčiukas“ – tai gal neverta mokėti? Ypač, mokėti iš svetimos kišenės.

    Antras momentas – kad unesco suteikia tik titulą, kuris įpareigoja tik tuo, kad „jei nesaugosi – atimsim“.

    Ir Andriau, pasisakyti prieš saugojimą apskritai, mano galva, yra visiška savižudybė :) Laikykis, siūlyčiau už pustonių.

  2. Jei labai trumpai – paveldas nėra draudimas ir mirtis, tai miesto melodijos leitmotyvas … Jei Kauno miesto melodija modernizmas – aš tuo tiktai džiaugiuosi. Vienareikšmiškai.

  3. Įdomi santykio su „žmonėmis“ motyvacija, ypač naujo posovietinės Lietuvos urbanizmo požiūriu, kai gyvenvietės, anaiptol UNESCO nesaugomos, yra aptveriamos trijų lygių saugumo sistemomis, ir ne tik nešvaresnis tipelis, bet ir mes su tamsta nepatektume. Tad kodėl būtent „žmonės“, jų „kasdienis gyvenimas“ ir jo kaita šiame straipsnyje tampa prielaida kritikai? paveldosaugos klausimas iš ties aktualus, kaip saugojimas dera su jūsų minima gyvenimo tėkme, ar ji nėra ribojama pernelyg, ar miestas gali kisti? bet tai turėtų būti aiškiai ir viešai artikuliuojama, kol kas to nėra, frazės apie „talibus – paveldosaugininkus“ tiems „žmonėms“, kuriuos minite, ko gero išlieka tuščios. reikšminga ir tai, jog minite, jog diskusijos turėtų kilti tarp architektų, taigi, čia „žmonės“ vėl pasimeta. O koks architektų interesas kaitos šioje svarstomoje saugoti erdvėje? jis galėtų taip pat būti aiškiai išsakytas.

  4. Andrius Ropolasgegužės 2, 2013. 21:58

    Čia labai plati diskusija, tačiau iš esmės aš manau UNESCO daro daugiau žalos nei naudos. Nes kaip, Justinai, sakai UNESCO duoda titulą, kurį gali atimti ir visiems atrodo, kad jei atims tai jau pasaulio pabaiga, todėl bandoma apsidrausti perlenkiant lazdą su visokiais draudimais, juk tada ramu, kad neatims. Bet vargu ar ta vieta bus tada natūrali, kiek iš tikro ji galės integruotis į naują miesto istoriją, kai bus draudžiami pokyčiai arba labai ribojami ir grynai tik iš baimės.

    Vaidas labai gražiai parašė, kas yra paveldas. Bet pagal mane paveldo naikinimas yra tas bandymas saugoti paveldą, kuo labiau saugai, tuo vadinasi labiau bijai, UNESCO tai perkeltų į dar aukštesnį lygį. Su paveldu reikia gyventi ir gerbti. Reikia nepamirši, kad be žmonių iš to paveldo nieko nelieka tik butaforija.

    Galbūt reikia precendento ir pasakyti, kad mes patys nenorim to UNESCO?

  5. Tai pats, Andriau ir atsakei – ne unesco blogai, – blogai yra isteriška reakcija į titulą, blogos yra politinės apsaugos priemonės, kurių tikimės. Nepriimti titulo būtų panašiai, kaip genčiai neimti grobio, nes dėl jo viduje kils muštynės, nes kitaip nemokam. Nebrandu.

  6. Andrius Ropolasgegužės 2, 2013. 22:17

    Dalia, taip gera pastaba dėl diskusijų, jose turėtų dalyvauti ir paprasti žmonės. Dėl tų posovietinių gyvenviečių, tai turbūt turite galvoje „gated community“ situacijas. Tai nėra posovietinis fenomenas, visur to yra. Bet tai yra dėl prestižo, saugumo ir privatumo. Tai nesusiję su paveldu, todėl sunkiai galiu atsakyti į jūsų klausimą. Čia arba mano problema, kad paveldosaugininkus dažnai tapatinu su talibais arba jie iš tikro yra talibai.

    Justinai, nežinau ar UNESCO yra įmanoma be paveldinio supsichavimo, ypač mūsų šalyje su septyniais objektais. Čia kaip olimpinis auksas mums, psichavimas garantuotas.

  7. Tai sakai, neleiskim savų į tas olimpiadas – neduokdie dar kokį auksą parveš? Ne taip gi kompleksai gydomi :)

  8. Galbūt, autoriui reikėtų labiau susipažinti kas tai yra UNESCO, kokia jos veikla ir kokiais „draudimais“ ji užsiima. Iš tiesų, UNESCO nieko nedraudžia, ši organizacija užsiima švietimu, žinių sklaida ir paprastai turi tik patariamąjį balsą kaip įgyvendinti tam tikras idėjas. Taip, viena iš UNESCO funkcijų yra paveldo išsaugojimas ateities kartoms. Bet dar kartą pasikartosiu, organizacija tik rekomenduoja, pataria, o išskirtinę visuotinę vertę (tai pagrindinis paveldo objekto kriterijus, siekiant patekti į UNESCO) turintys objektai tvarkomi pagal tos valstybės paveldosauginius ir kt. įstatymus.

  9. Dalius Jureviciusgegužės 9, 2013. 22:15

    Tik pora citatu:
    1. Nieko naujo po saule nevyksta.
    2. Yra laikas rinkti ir laikas barstyti.
    Kuriam laike esame, patys spreskit.
    Vien palyginus, kokio lygio prieshkario architektura mums seneliai paliko (kad ir tam paciam Kaune), ir ka mes per tiek pat laiko savo nepriklausomybes sukurem ir pastatem?? Yoo, diena ir naktis… Cia vienareikshmiai, nera vietos pustoniams, tiesiogine prasme, tai juoda ir balta (bent man).

    Bet yra ir laikas diskutuoti, ir tai, man rods, yra gerai. Geros diskusijos tikrai truksta, nemaziau nei geros architekturos. Ir diskutuoti butina. Pats gyvenimas spaudzia. Kad ir tuos pacius prieshkario graziausius arch. pavyzdzius rimtai reikia remontuoti-renovuoti-gal-rekonstruoti. Tai „gyvi“ daiktai „gyvame“ miesto audinyje. Dalis ju tiesiog byra. Visi jie neatitinka jokiu shiuolaikiniu energetiniu ir kai kuriu kt. reikalavimu butinu shiandieniams pastatams.
    Beda ta, kad architektura tera visuomenes veidrodis (ar momentine musu kolektyvine foto, jei taip l. patinka). Ir ant LT turim, ka turim. Apsidairykit. Architekturos, kaip fotoaparato, neapgausi. Su paveldu pas mus kol kas: Nedrausi – sugriaus, uzdrausi – savaime numirs. Cia grynai subrendimo klausimas, visu musu subrendimo: daugumos pilieciu, verslininku, politiku, valdininku. Paveldas – didziule vertybe, jis smarkiai ipareigoja, bet ir suteikia l. daug galimybiu, kuriu be jo pparasciausiai nebutu.. bet dabar jis kaip mazam vaikui uztaisytas pistoletas.. ir ka jis su juo nuveiks tik spelioti galim?

    P.S. Ale ir randat ka cituoti? Rem Koolhaas… madingas starchitektas ir tiek…(na cia mano, (privati&kukli) nuomone, beje, irgi gera tema diskusijai, kuri ir be mano dalyvavimo jau senokai WEBe vyksta) Nors prisipazinsiu, ash pastaruoju metu nelabai seku naujienas, ka jo biuras projektuoja, bet teko matyti visai komishku projektu realizaciju, bet tai irgi musu laikmecio arch-foto :)

  10. Vytenis Ūsasgegužės 10, 2013. 14:15

    Manau, ne pats UNESCO atėjimas yra tragedija, tragedija yra tai, kad teritorija papuls po Baškytės skydu, aš jos demagogijų jau prisiklausęs Kuršių Nerijoje. Pritariu, kad UNESCO pagonų atėmimo baimė tampa didžiausia bet kokios veiklos ar progreso kliūtimi. O A. Gelūnas, tai tiesiog, turi imituoti veiklą ir kuo garsesnę.

  11. Prie ko čia Baškytė? Vilniaus senamiestį gi KPD prižiūri, ne VSTT – ar klystu?

  12. ar Vilniaus senamiestis tau atrodo „miręs taškas“? man tai ne. Kuršių Nerija? nepanašu
    ir vienareikšmiškai šie abu, nepaisaint įvairių skandalų, laikosi žymiai geriau nei Kauno centrinės vietos. tam, ko gero, yra įvairių priežasčių, bet tikiu, kad UNESCO bent jau gatves apsišluoti ir suodžius nuo fasadų nusivalyti privers.

  13. Mano nuomone, nereikėtų perdėti nei į vieną, nei į kitą pusę. Viena vertus, rašoma, kaip iš Gadameso išsikėlė žmonės ir atidavė turistams, kita vertus, duodama suprasti, kad Struvės lanko niekas nelanko.

    Iš tikro UNESCO įrašymas pakelia turistų skaičių, jei ir šiaip yra ką žiūrėti (pats irgi jau apsisprendęs keliautį į kažkokią pasaulio pusę pažiūriu UNESCO sąrašą orientacijai). Aišku ne taip stebuklingai, kaip Rytų Europoje įprasta tikėtis (krepšinio, futbolo čempionatai ir kt.). Didesnis turistų skaičius nauda, o ne problema, jei miestas pakankamai didelis, kad juos „prarytų“ (pvz. Venecija tokia nėra, bet ne dėl UNESCO ten šitiek turistų). Tikrai nemanau, kad Kaunas negalėtų. Ištrynimo iš UNESCO paveldo baubas perdedamas, vos vienas objektas Europoj ištrintas. Saugojimo poreikis irgi nebaisus – Vilniaus senamiestis tikrai gyva vieta, čia atidaromi nauji objektai, yra buvę fasadzimo (Gedimino 9) ir kt.

    Panašiai, kaip Rygos centras įrašytas į UNESCO sąrašą dėl „Art nouveau ir medinių daugiabučių“ tai Kaune irgi būtų galima nurodyti kelias objektų rūšis: manau verta nurodyti „Tvirtovės kompleksas [apimant fortus, Naujamiestį, soborą, kareivines ir pan.] ir tarpukario architektūra“.



HTML