Skip to content

Architektūros pasakojimai

Mies van der Rohe apdovanojimas, Pritzker prizas, RIBA įvertinimai – tai yra vienų prestižiškiausių architektūros apdovanojimų pavadinimai, kurie iš esmės apibrėžia laikmečio gerąją architektūrą. Jei architektas, biuras ar projektas gauna tokį įvertinimą, jis tampa pavyzdžiu kitiems. Bet kaip yra kuriami tokie etalonai? Kokia yra jų istorija? Ar jie tikrai atspindi geriausias naujas tendencijas ir yra pavyzdys ateičiai?


Harpa koncertų salė Reikjavike. Henning Larsen architektai ir Olafur Eliasson studija

Praeitą penktadienį šiek tiek paprovokavau Mies van der Rohe fondo atstovą Ivan Blasi paklausdamas ar projektai viršijantys biudžetus bankrutavusiose šalyse tikrai yra geros architektūros etalonas. Mano žiniomis prestižinį Europos architektūros apdovanojimą gavusi Harpa koncertų salė tuomet bankrutuojančioje Islandijoje (Henning Larsen architektai ir Olafur Eliasson studija) turėjo esminių problemų su fasadu ir ženkliai viršijo biudžetą (šaltinis). Pasak fondo atstovo projekto kaina siekė apie 5000 eurų už kvadratinį metrą, kas yra nieko tokio lyginant su kitu apdovanojimų finalininku – 7500 eurų už kvadratinį metrą kainavusia (projekto biudžetas viršytas daugiau nei dvigubai) medine struktūra Sevilijoje, kuri funkciškai prilygsta 500 eurų už kvadratinį metrą kainavusiam projektui Gento mieste, Belgijoje, taip pat patekusiam tarp finalininkų. Nors Mies van der Rohe fondo atstovas konkrečiai į šį klausimą neatsakė, įdomi buvo buvo belgų biuro Robbrecht en Daem, sukūrusio minėtą projektą Gento mieste, atstovo pastaba, kad apdovanojimus laimi projektai su milžiniškais biudžetais ir jų projektui su 10-15 kartų mažesniu biudžetu konkuruoti buvo sudėtinga.


Petropol Parasol Sevilijoje. J. Mayer H. architects


Turgaus aikštė. Robbrecht en Daem architecten

Tokios tendencijos rodo, kad architektūros apdovanojimų rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimo biudžeto ir visiškai nesvarbu koks buvo socialinis ir ekonominis to projekto fonas. Procesas vis dar nėra svarbus, svarbiau momentinis rezultatas. Ar projektas buvo politikų užgaida neskaičiuojant viešų pinigų (projektas Sevilijoje) ar turėjo vykdymo problemų (projektas Islandijoje) apdovanojimai tai ignoruoja. Tai yra šimtmečio senumo požiūris, kai rezultatas yra svarbiau už tai, kaip jis yra pasiekiamas. Tokiu požiūriu vadovaujantis galime ir toliau teigti, kad (architektūriniai) deimantai kaip galutinis rezultatas yra svarbiausia, nekreipiant dėmesio į tai, kaip jie yra išgaunami.

Tokios pastabos nėra mano vieno išmonė ir galioja ne vien tik Mies van der Rohe prizui. Neseniai Pekino kultūros paveldo apsaugos centras parašė atvirą laišką RIBA (Royal Institute of British Architects), nes jie suteikė Zaha Hadid biuro projektui Kinijoje Galaxy Soho tarptautinį apdovanojimą. Laiške kinai teigė esantys šokiruoti ir įžeisti, kad toks apdovanojimas buvo suteiktas projektui visiškai ignoravusiam ir sunaikinusiam miesto paveldą, nesilaikant daugybės įstatymų ir apipintam korupcijos šešėlio. Kinija ir taip išgyvena ganėtinai sudėtingus sparčios plėtros ir istorinio konteksto išsaugojimo laikus, o reikšmingi apdovanojimai tokiems agresyviems projektams užtvirtina nuomonę, kad įstatymų nesilaikymas, konteksto ignoravimas ir korupcija yra normali praktika pripažinta tarptautiniu mastu.


Galaxy Soho Kinijoje. Zaha Hadid architects

Toliau tęsiant šią temą, kritikos neišvengia ir pats prestižiškiausias Pritzkerio apdovanojimas kasmet skiriamas architektams. Šiemet buvo eskaluota tema dėl 1991 metais Robert Venturi įteikto apdovanojimo ir ar nederėtų lygiaverčiai pripažinti ir jo žmonos Denise Scott Brown indėlio, su kuria jis dirbo kartu. Išties, šis prizas yra skiriamas tik architektams kaip asmenybės, visiškai ignoruojant architektūrą, kaip komandinio darbo rezultatą. Pirmą kartą 2001 metais jis buvo įteiktas dviems asmenybėms kartu – Jacques Herzog ir Pierre de Meuron. Vėliau tai pakartota 2010 metais su Kazuyo Sejima ir Ryue Nishizawa (Ryue Nishizawa rugsėjo 27 dieną Kaune nuo 17 valandos skaitys paskaitą). Komandinio darbo pripažinimo ignoravimas menkina šio prizo prestižą. Dabar dažnai biurai susideda iš 3 ar daugiau partnerių ir dirba su kitais bendraminčiais biurais. Šis apdovanojimas vis dar teigia, kad „meistro rankos eskizo“ architektūra kur vienas žmogus nusprendžia viską dar yra aktuali. Jeigu artimiausiu metu nebus pokyčių kaip ir kam šis prizas yra skiriamas, jo prestižas sumenks.

Visos šios pastabos apdovanojimams atsiranda dėl vis sudėtingesnių procesų, kuriuos aprėpia ir turi kontroliuoti architektūra. Visi įvertinimai taip pat turi sekti tendencijas ir kisti su pačia architektūra, su tuo kaip ji yra kuriama. Ne visuomet net ir garbingiausi apdovanojimai sugeba atspindėti visus niuansus, todėl vertėtų nepasiduoti galutinio rezultato grožiui ir vistiek išlikti kritiškiems. Galbūt reikėtų rinkti ne gražiausius projektus pagal nuotraukas, bet galbūt pagal gražiausias ir geriausias projektų istorijas. Juk kiekvienas projektas turi ką papasakoti ir dažnai tas pasakojimas tampa svarbesnis už išvaizdą.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , , ,

Nuomonių RSS

4 nuomonės

  1. Mantas Trapikasrugsėjo 16, 2013. 21:55

    Panašu, kad geriausia architektūra yra neatsiejama nuo inovacijos, kurios įgyvendinimas, kol ši netapo masiškai naudojama, dažniausiai reiškia didesnius nei įprasta pinigus. Nemanau, kad nuo to galima (ar reikia) atsiriboti. Tik apdovanojimai galėtų prasiskėsti: brangius, bet į priekį vedančius projektus vertinti atskirai nuo paprastesnių, bet socialiai atsakingų.

  2. Andriau, ačiū už puikias įžvalgas!
    Trumpas Varnelio įrašas ,,į temą“: http://varnelis.net/blog/good_riddance_pritzker

  3. Str. autorius prieštarauja pats sau-rašo “ Europos architektūros apdovanijimą gavusi Harpa koncertų salė…Henning Larsen architektai ir Olafur Eliasson studija“,po to rašo:“Komandinio darbo pripažinimo ignoravimas menkina šio prizo prestižą…“ Taigi,įvardijamas tik nugalėtojų firmos (komandos) pavadinimai, atskirai neapdovanotas nei a.a. arch.Henning Larsen,nei arch.Olafur Eliasson.

  4. Andrius Ropolasspalio 1, 2013. 14:14

    1. Olafur Eliasson nėra architektas. Jis šiaip yra labai geras menininkas.
    2. Reikia išmokti skaityti. Straipsnio pradžioje kalbama apie Mies van der Rohe prizą, skiriamą už vieną projektą jo autoriams, pabaigoje apie Pritzker prizą, skiriamą dažniausiai vienam architektui už gyvenimo pasiekimus.



HTML