Skip to content

Kauno bendrasis planas kritiškai

Kaunas neseniai patvirtino savo naująjį bendrąjį planą. Džiugesys, kad jis buvo parengtas pagal naująjį teritorijų planavimo įstatymą, sklido po įvairius portalus. Šampano purslams išgaravus, nusprendžiau užmestį akį į Kauno ateitį ir pabandyt suprasti kas iš esmės ten siūloma.

Visus dokumentus galite rasti kaunoplanas.lt svetainėje, ten dokumentų ir brėžinių galybė, todėl bandysiu apžvelgti tik pačius esminius momentus.

Pradedu nuo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos. Iškart į akis kliūna, kad Bendrojo plano tiksluose ir uždaviniuose kalbama apie plėtrą arba kaip ten sakoma „darnios plėtros samprata“ (kad ir ką tai reikštų), „miesto plėtros siekiai“ ir t.t. Panašu, nors ir deklaruojama apie mažėjantį gyventojų skaičių, tai tiksluose neatsispindi. Į mažėjantį skaičių sureaguota neplečiant miesto ribų, tačiau pati retorika vistiek yra apie plėtrą. Per pastaruosius 10 metų gyventojų sumažėjo 65 tūkstančiais (apytikriai). Iš esmės čia turėtų būt aliarmas, bet kaip daugeliui miestų susiduriančių su gyventojų skaičiaus mažėjimu – sunkiausia yra tai pripažinti ir pradėt gydytis reaguoti. Rengiant kitą bendrąjį planą, manau bus akivaizdu, kad teks įtraukti ir „darnaus traukimosi“ ar miesto dalių retėjimo strategiją.

Dviprasmiškai taip pat skamba minimas Kauno kompaktiškumas. Mano manymu, Kaunas tiesiog yra mažas miestas, bet nėra labai kompaktiškas. Žmonių tankumas siekia apie 2000 žmonių į kvadratinį kilometrą ir tai nėra labai aukštas rodiklis. Žinoma ne vien absoliutus žmonių tankumas pasako kompaktiškumą (Honkongo tankumas irgi nėra labai aukštas jei įtrauksime visas žalias zonas, bet vienas aukščiausių pasaulyje be jų), bet po miesto kraštus pasklidę mikrorajonai tikrai viską išbalansuoja. Mažėjant gyventojų skaičiui pasiekti kompaktišką formą tampa vis sudėtingiau (bet įmanoma).

Nežinau ar verta minėti siūlymus mažinti „transporto priemonių ridą“ mieste, su vienu tankiausių gatvių tinklu (turbūt atitinkamai ir blogiausiai prižiūrimu), tiesiant naujas gatves ir statant tiltus. Nežinau kokia „darni plėtra“ yra įsivaizduojama orientuojant miestą vis smarkiau prie automobilių. Bet tenka padėkoti plano rengėjams, o gal realybei, kad visiškai nesąmoningas fantastinis tiltas per Nemuną į Birštono gatvę su tuneliu nėra paminėtas. Kėdainių tilto nauda senamiesčiui yra aiški, tačiau vertėtų pasukt galvą ar tikrai nėra kito, ne tokio tiesmuko būdo pasiekti panašiam efektui. Kai kiti miestai bando iškrapštyti automobilius, mes vis dar bandom jų prisitraukt. Įdomu koks efektas būtų investicijas, numatytas naujiems keliams ir tiltams, skyrus viešajam transportui ir dviračių takams.

Na elektros energijos gamybos ir dujų tiekimo niuansų nekomentuosiu, todėl dabar galima pereiti prie vizualinės dalies.

Erdvinė struktūra
Erdvinė struktūra 6.75 MB

Pats koncepcijos planas atrodo visai simpatiškai. Tik akivaizdžiai parodo visišką Kauno priklausomybę nuo automobilių ir rajono. Svarbiausias komercinis taškas žinoma yra centre, tačiau kaip žinia, Kaune tankumas ir pastatų aukštis centre nėra didelis, todėl ir matome aplink centrą raudonus ištįsusius ovalus ant pagrindinių gatvių, kurie žymi „stoteles“ – kiekvieno rajono komercinius centrus. Akivaizdu, kad rajonai neturi aiškių centrų ir yra tiesiog labiau apstatytos gatvės, nei rajonai su centrais. Tai atspindėta ir bendrojo plano aprašyme, kad Kaunas yra monocentrinis miestas. Nežinau ar tai labai gerai, nes turime tokį paradoksą – centre nelabai ką galim daryt nes paveldas, nu ir stiklainiai, tai nėra kam ten gyvent. Visi gyvena aplink centrą, bet ten nėra ką veikt, tai reik važiuot į centrą. Žinoma, geriausia būtų labiau urbanizuot centrą, bet… ne mūsų jautriai širdžiai tokios vizijos.

Taip pat vertėtų pastebėt, kad esminės žaliosios zonos yra niekaip nesusijusios su komercinėmis zonomis. Poilsis sau, komercija sau. Čia turbūt diskusijų reikalas, bet bent šių dviejų skirtingų zonų sujungimas į vieną tinklą galėtų sukurti sinergiją ir padėti gyventojams išnaudoti visus privalumus. Turbūt konkurencija su komercinėmis zonom yra viena priežasčių, kodėl žaliosios zonos nėra gerai prižiūrimos.

Funkciniai prioritetai
Funkciniai prioritetai 9.61 MB

Nors yra kalbų apie galimą intensyvumo sumažinimą Gertrūdos gatvėje ir taip šiek tiek atlaisvinti senamiestį nuo automobilių, nekalbama apie Birštono gatvę, kuri yra esminė rakštis Kaune (na kartu su visais ryškiai per dideliais prospektais atkertančiais miestą nuo upių – 8 juostos Mindaugo prospekte?!). Kad šie dalykai neatrodo svarbūs, galima matyti ir plane, nes pažymėtos tik esamos ir naujos, nėra jokio žymėjimo mažinamoms ar šalinamoms gatvėms. Juk Mindaugo prospektas galėtų dvigubai sumažėti – ir atsirastų nedidelė žalia zona su rimtu dviračių taku. Šiuo metu ten automobiliai važiuoji tik dėl to, kad gali, nes šiaip jau nėra jokios būtinybės.

Susisiekimo infrastruktūra
Susisiekimo infrastruktūra 9.98 MB

Galima būtų diskutuoti ir dėl kitų elementų, tačiau tai turbūt tęstųsi be galo. Kokią Kauno viziją ateinantiems 10 metų piešia Kauno bendrasis planas? Mano manymu, Kaunas kaip buvo taip ir liks į motorizuotą transportą (ir duobes) rimtai orientuotas miestas. Visos įdomybės Kaune suksis ties centru, o kitos dalys kaip buvo taip ir bus tiesiog pravažiuojami rajonai. Jei pavyks pastatyti naująjį Kėdainių tiltą, senamiestis turėtų smarkiai atlaisvėti nuo automobilių, bet tam taip pat reiktų mažinti ten esančias transporto arterijas. Spėju, kad Kauno tvirtovės kultūrinio paveldo akcentavimas patirs skaudų pralaimėjimą dėl dėmesio, Naujamiesčio Tarpukario paveldo saugojimo iniciatyvai. O ši iniciatyva veikiausiai dar labiau sutelks paveldo sergėtojus ir gyventojų pagausėjimo centre vargiai sulauksime. Kaunas prie upių neprieis, nes bendrasis planas, kaip suprantu, akcentuoja rekreacinę jų paskirtį laisvą nuo bet kokių urbanistinių intervencijų, o gatvių mažinimo aplink upes nepastebėjau. Jeigu ir sulauksime didesnių projektų, naujų kvartalų, nederėtų labai džiūgauti. Nes turbūt aktyviausiai investuotojų akis traukiančios teritorijos – kitoje Neries pusėje priešais senamiestį ar Helisotos teritorija Fredoje, yra pasmerktos būti dar vienais „gated community“ kvartalais, koks jau stovi Fredoje. Tokie kvartalai erdviškai Kaunui pasitarnauja tiek pat, kiek nauji kvartalai kur nors Rygoje. Erdviškai miestas nepraturtėja. Bendrasis planas užbrėžia nemažai tokių teritorijų, kurios, jei bus išvystytos, bus izoliuotos nuo miesto dar daug dešimtmečių. Džiugu, kad yra kalbama apie mažėjantį gyventojų skaičių bendrajam plane, tačiau suvokimo, kad tai reiškia visiškai kitokią miesto vystymo strategiją, panašu trūksta.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,

Nuomonių RSS

2 nuomonės

  1. Man įdomus mūsų miestų planuotojų instrumentarijus. Tarkim, pribarsčius komercinių zonų plotelių jau būtų galima kalbėti apie kažkokį policentriškumą ar bent tolygesnį vystymąsi. Visai panašu į strategišką mastymą. Bet kas tą procesą skatins? Kad leidžiama statyti komercinius pastatus? Kad draudžiama statyti daugiau nei 50% gyvenamosios paskirties? Jei taip (o tuo esu beveik tikras), tai šitas pasyvus ir bejėgiškas reglamentavimas tiesiog numato, kad jei stipriai pagerės ekonominė ir demografinė situacija, tai miestas šias idėjas įgyvendins gal per keletą šimtmečių.
    Suprantu kad tokios „galutinės vizijos“ čia nėra ir nereikia, bet tas miesto formavimas vien „įtvarų“ pagalba man atrodo kaip naivus geresnio rytojaus laukimas.

  2. Smagi apžvalga. Prieš kelis metus, darydama magistrinį, pati rausiausi po tokius planus ir turėjau panašių atradimų. Juokingiausias tai tas orientavimasis į „plėtrą“, kuri nežinia kam reikalinga ir, pasigilinus į numatomą scenarijų (laukai miesto pakraščiuose užštrichuoti „mažaaukštę gyvenamąją statybą“ reiškiančiu hatch’u), iš tiesų Kauno atveju galėtų būti įvardinama tikslesniu terminu „urban sprawl“, kuris šiaip jau ne tik kad nieko gero nereiškia, bet apskritai šiuolaikinėse planavimo strategijose skamba kaip keiksmažodis… Tąsyk nutariau, kad būtent tie pakraščiai, kurių dalis merdėja ir tuštėja, apstatyti neefektyviai dideliais ir neekonomiškais pastatais, o dalis plečiasi tolyn į laukus, ir yra kritinė vieta, kurią reikėtų pulti spręsti. Smagu būtų prieš rengiant tokį planą padaryt kokį viešą idėjų voršopėlį…



HTML