Skip to content

Japonų pasipriešinimas Olimpiniam stadionui

Japonijos Nacionalinio Stadiono pirma versija
Nacionalinio Japonijos stadiono konkursą laimėjęs Zaha Hadid projektas ↑.

Krepšinio šalyje stadionų tema yra labai jautri – Lietuvoje neturime nė vieno normalaus stadiono. Geriausiu atveju turime pagerintus treniruotėms skirtus stadionus su keliomis vietomis stebėti kaip jaunieji Aleknos meta diską ar vietinė futbolo komanda spardo kamuolį per pelkynus. Bet kiekvienas bandymas pajudinti vieną ar kitą stadioną susilaukia didelio atgarsio. Nacionalinio stadiono griuvėsiai Vilniuje periodiškai sukelia nepasitenkinimo cunamius, idėjos užstatyti Vilniaus Žalgirio stadioną dirgina visuomenės užpakalį, o Kauno Dariaus ir Girėno stadiono atnaujinimo planai nuolat minimi tarp tuoj tuoj prasidėsiančių darbų, kaip ir nauji tiltai, keliai, kongresų rūmai, laisvės alėjos atnaujinimas… Tokie dalykai dedasi šalyje, kuri nelabai žino kam jai tie stadionai ir kas juose daroma. O dabar įsivaizduokime šalį, pavyzdžiui Japoniją, kuri turi surengti Olimpines žaidynes ir kuriai reikia naujo Olimpinio stadiono. Visuomenės ir architektų dėmesys natūralu yra kiek didesnis.

Architektai, sekantys naujienas, turbūt pastebi periodiškai architektūrinėje medijoje pasirodančias naujienas apie japonų nepasitenkinimą Olimpinio stadiono konkursą laimėjusios britų/irako architektės Zaha Hadid projektu lyg ji būtų kinų architektė. Iš esmės tik tiek ir pasakojama, bet niekas gerai nepaaiškina kodėl yra toks nepasitenkinimas. Vienur minima projekto kaina (apie 3 milijardus dolerių), kitur – pačio projekto dydis, kad jis yra netinkamas Tokijuje.

Kainos argumentą galima lengvai suprasti, nes Londono Olimpinis stadionas kainavo apie 850 milijonų dolerių, Pekino – 460 milijonų. Natūralu, kad tokioje geografinėje vietoje, kurioje yra Tokijas, statybos yra brangesnės. Nereikia pamiršti, kad japonai laukia didžiausio per 100 metų žemės drebėjimo Tokijo centre, kuris turėtų įvykti artimiausiu metu. Pastarąjį kartą, tas žemės drebėjimas sugriovė beveik visą miestą. Bet įvertinus tai, vargu ar 3 milijardai yra normali statybų kaina. Dabar kalbama apie perpus mažesnį biudžetą.

Jeigu su pinigais yra gana aišku, kiek painiau gali būti dėl kalbų apie stadiono dydį. Didieji japonų architektai Sou Fujimoto, Toyo Ito, Kengo Kuma, Fumihiko Maki labiausiai kritikavo stadiono mastelį. Turbūt visi, kurie nėra buvę Tokijuje įsivaizduoja didžiulius dangoraižius ir futuristinius filmus atkartojančias scenas gatvėse, juk tai yra didžiausias pasaulio miestas. Iš tikro tų dangoraižių nėra tiek daug, visur vyrauja itin smulkus mastelis ir didžioji miesto masė yra 2 aukštų individualūs namai.

Pirmas variantas laimėjęs konkursą
Pirmas variantas laimėjęs konkursą ↑. Modifikuotas variantas ↓.
Modifikuotas variantas

Naujas stadionas yra planuojamas seno 1964 metų Olimpiados stadiono vietoje. Šalia yra dar keli sporto infrastruktūros statiniai, vienas svarbiausių jų yra šiuo metu didžiausio Japonijos architektūros autoriteto Fumihiko Maki „Tokyo Metropolitan Gymnasium“. Įdomiausia, kad jis ir yra tas didysis balsas, kuris atstovauja Japonijos architektų bendruomenę. Sunku suprasti ar japonų architektai kritikuoja šį projektą tik dėl netinkamos programos ar po tuo slypi bandymas nuryti faktą, kad šalyje su daugybe garsių ir plačiai įvertintų architektų, nacionalinį stadioną projektuos užsienietė su išskirtiniu braižu neatspindinčiu jokių japonų tradicijų.

Fumihiko Maki projektas
Fumihiko Maki Tokyo Metropolitan Gymnasium ↑.

Rudenį buvau Fumihiko Maki paskaitoje, kurioje jis kalbėjo apie Olimpinį stadioną ir atsiliepė labai kritiškai. Po paskaitos aš ganėtinai nekorektiškai paklausiau ar jis yra prieš Zaha Hadid kaip projekto architektę, žinoma atsakymas buvo labai korektiškas – esmė yra programos ir pastato dydis. Bet pačioje paskaitoje kaip neigiami pavyzdžiai buvo pateikiami kiti Zaha Hadid projektai, todėl nepasitenkinimas ja kaip architekte tikrai egzistuoja.

Žinoma projekto autoriai jau nekis, tačiau pats projektas – taip. Ir jis jau pakito. Naujausiose iliustracijose galime matyti gerokai sumažintą pastato tūrį ir žymiai santūresnę išraišką. Gyvai apsilankius stadiono teritorijoje matyti keli įdomūs dalykai. Pirmiausia, senojo Olimpinio stadiono nematyti, jis visiškai neišsišoka panoramoje ir yra paskendęs tarp medžių, įsilieja į aplink supančius parkus. Todėl nenuostabu, kad japonai patyrė šoką išvydę Zaha Hadid pastatą-kalną. Naujas projektas panašu, turėtų geriau talpintis kontekste, galbūt net paliks daugiau žalumos. Antras įdomus dalykas, naujoji Zaha Hadid Olimpinio stadiono išraiška yra smarkiai panaši į šalia stovinčio Fuhimiko Maki pastato išraišką. Nenustebčiau jei tai buvo bandymas pamaloninti ir pritildyti garsiausią (realybėje tai labai tylų) protesto balsą. Horizontalių akcentavimas fasade kol kas atrodo net geriau ir elegantiškiau Fumihiko Maki projekte.

Nacionalinis Japonijos stadionas
Nacionalinis Japonijos stadionas
Dabartinis Nacionalinis Japonijos stadionas kontekste ↑.

Fuhimiko Maki projektas
Fumihiko Maki Tokyo Metropolitan Gymnasium ↑. Horizonatlės Zaha Hadid projekte ↓.
Horizonatlės Zaha Hadid projekte

Vargu ar Olimpinio stadiono projektas daugiau kis. Gandai iš projekto partnerės, didžiausios Japonijos architektūros kompanijos Nikken Sekkei sako, kad jau nebėra tokiems dalykams laiko reikia pradėti statyti. Nežinau ar protestavę architektai dabar yra patenkinti, turbūt vargu, tačiau jie iškovojo pergalę. Visuomenei stadionas kainuos beveik dvigubai mažiau, mieste jis bus bent šiek tiek santūresnis ir nuolankesnis. Gaila truputį tik Zaha Hadid, kuriai panašu teko priimti ne tik naują programą, biudžetą, modifikuoti estetiką, bet ir atlaikyti kritiką dėl iš esmės blogų konkurso sąlygų. Toks japoniškas dėmesys ir kokybės reikalavimas žada įspūdingą olimpiadą.

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , , ,

Nuomonių RSS

4 nuomonės

  1. Linas Tuleikisliepos 15, 2014. 14:21

    Zahos negaila – tokios klasės architektai privalo subtiliau reaguoti į aplinkos kontekstą…
    Bet ar nauja projekto versija geresnė – kyla abejonių. Aišku, sunku teisingai vertinti iš viešai pasirodančios skurdžios medžiagos, bet, rodos, tos tūrio tąsos padėjo jam susikabinti ir išlaikyti šiokį tokį grakštumą, o dabar liko tik pamaigytas koldūnas. O gal vietoje atrodys kitaip?

  2. Andrius Ropolasliepos 15, 2014. 17:16

    Reikia tikėtis, kad bus geriau. Dėl Zahos truputį dviprasmiška, nes lyg ir didžiausia problema sąlygose (aišku neapsieita ir be nereikalingų formos ištampymų) bet kita vertus pats Fumihiko Maki perskaitęs tas sąlygas atsisakė dalyvauti. Kaltė Zahai tenka, bet kaip visada manau nevykusio konkurso atveju, didžiausia atsakomybė turi būti sąlygų rengėjams ir žiuri.



HTML

Tęsiant diskusiją...

  1. […] Konkursą suprojektuoti 2020 metų Tokijo olimpiadai pagrindinį stadioną prieš kelis metus laimėjo Zaha Hadid ir Nikken Sekkei komanda. Tai buvo labai prestižinis konkursas ir jame galėjo dalyvauti tik ypatingai aukštus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys architektai. Kertinis reikalavimas buvo turėti Pritzkerio prizą, AIA aukso medalį, UIA aukso medalį, Praemium Imperiale arba RIBA aukso medalį. Šios premijos yra architektūrinis Nobelio premijos atitikmuo. Todėl nuo pat pradžių šį konkursą lydėjo didžiulis žiniasklaidos dėmesys, o pati konkurso eiga prilygo trileriui – laimėjusi komanda gavo daug kritikos ir turėjo peržiūrėti projektą, sumažinti jo kaštus ir viso pastato tūrį. Apie kilusios kritikos bangos priežastis archata.lt jau rašė prie metus. […]

  2. […] Zaha Hadid projektą ir jo kontekstą galite pasiskaityti įraše „Japonų pasipriešinimas Olimpiniam stadionui“, o apie antrojo konkurso peripetijas galite rasti informacijos tekste „Ko vakarų žiniasklaida […]