Skip to content

Japoniška pagarba šešėliams

In Praise of Shadows

Didžiulė balta erdvė kurioje tarsi nieko nėra. Itin drovios labiau primenančios siūlus kolonos, lengvą mirgėjimą ir keisto rūko efektą kuriančios lenktos stiklo pertvaros – viskas kaip ant delno ir matoma, bet kartu ir netikra. Be kompromisinis lengvumas, kuris taip retai sutinkamas mūsų komplikuotoje ir visų norus turinčioje atspindėti aplinkoje. Tokius įspūdžius prisimenu iš prieš porą metų, tuomet šviežiai atidaryto, japonų superžvaigždių SANAA Luvro muziejaus padalinio Lens mieste Prancūzijoje.

Panašius pojūčius ir estetiką kuria ir kiti jaunesnės kartos tarptautiniai japonų architektai – Junya Ishigami, Sou Fujimoto. Jie yra tokie aktyvūs, kad sukuria bendrą įvaizdį, jog tai ir yra japoniška architektūra. Žinoma tai ir yra japoniška architektūra, bet nors tai yra minimalumu ir santūrumu besiremianti estetika, ji vargiai atspindi daugiau tradicinių vertybių. „Balta balta kur dairaus“ architektūra yra viena iš šiuolaikinių architektūros šakų, kuri iš esmės veikiau yra anti tradicinė, nei tradicinių vertybių evoliucija.

Ne vien man ši baltoji architektūra atrodo mažai patraukli, esu kalbėjęs su japonais, kurie turėjo panašių minčių. Daug dalykų toje estetikoje atrodo yra kuriama vien dėl smagumo. Plano tikslas dažnai atrodo yra tiesiog būti kuo labiau kawaii. Mano minėti biurai turi pakankamai daug užsieniečių, kurie atvyksta dėl šios minimalios, švarios estetikos. Bet patys japonai dažniausiai alpsta dėl Peter Zumthor ar Louis Kahn architektūros. Atrodytų keista, bet pastarieji architektai yra žymiau labiau japoniški nei SANAA, Sou Fujimoto ar Junya Ishigami. Tai galima nesunkiai paaiškinti.

Japonų architektūra yra puiki dėl to, kad ji turi šaknis ir tradicijas nuo kurių gali atsispirti. Jie turi savo architektūros herojus ir legendas į kurias gali dairytis. Taip yra ne vien Japonijoje, kur Kenzo Tange turi būti visada paminimas, kalbant apie urbanistiką Tokijuje, Danijoje C.F. Møller su kitomis legendomis yra pagarbiai minimas šiuolaikinių danų architektų, o Belgijoje Juliaan Lampens pavardė yra savaime aiški. Tokiame architektūriniame bagaže yra ir tekstų, knygų. Japonijoje kiekvienas šviežias architektūros studentas turi perskaityti esė „In Praise of Shadows“.

Aštuoniasdešimties metų senumo tekstas (parašytas 1933) vis dar yra aktualus ir šiandien. Nėra daug tokių tekstų apie architektūrą, kurie būtų pakankamai universalūs ir neprastų svarbos per tiek metų. Nors Rem Koolhaas „Delirious New York“ yra turbūt pasaulinė architektūros klasika, bet jau dabar galima pradėti abejoti kiek šis manifestas apie „Culture of congestion“ bus į temą. O Junichiro Tanizaki kūrinys skaitosi lyg būtų parašytas užvakar.

Tas aktualumas gyvas ir dabar, nes tekstas buvo parašytas labai įdomiu metu – kai Japonija jau buvo pasirinkusi vakarietišką modernizavimosi kelią ir išryškėjo nesuderinamumas su vakarietišku modernumu ir japoniškomis tradicijomis. Ši konfrontacija egzistuoja ir dabar ir turbūt egzistuos dar labai ilgai, galbūt visada. Esė yra ne apie tai kas geriau – modernumas ar tradicija, bet apie tai kas yra Japonija.

Šešėliai yra visa ko esmė. Junichiro Tanizaki neįtikėtinai grakščiai piešia žodžius, įterpia pastraipas, prisimena istorijas. Esė kalbama apie šešėlių svarbą name, sode, tualete. Apie tai kaip sienos sugeria šviesą, kaip tradiciniai indai dera šiame šešėlių ir subtilios šviesos balanse. Kaip moterų kimono, makiažas ir odos spalva susilieja su tradicinio namo šešėliais. Trumpame tekste (apie 40 puslapių) grakščiai kalbama apie šešėlius tradicinėje kultūroje įtraukiant teatrą ir maistą. Nebūtina būti architektu, kad galėtumėte mėgautis esė, nes ji nėra apie architektūrą, bet apie šešėlius. O teksto pabaigoje net papasakojamas unikalus sushi receptas.

SANAA, Sou Fujimoto, Junya Ishigami kuria architektūrą kuri yra anti tradicinė, nes jie naikina šešėlius. Dėl tos pačios priežasties Peter Zumthor ir Louis Kahn yra labai japoniški, nes jie kuria šešėlius.

Nors ši esė nėra iš lietuviškos architektūros paveldo vytelių pintinės, ji galėtų atsirasti studentų literatūros sąrašuose. Tai apie ką ten yra kalbama yra visiškai universalu ir aprašyto atidumo, dėmesio niuansams būtų galima pasimokyti. Daugiau nei dviejų vakarų tekstui perskaityti neprireiks.

PDF esė versija – 4.35 MB
arba
Pirkti iš BookDepository.com – €6.63 (su pristatymu)

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , , , ,

Nuomonių RSS

2 nuomonės

  1. Linas Tuleikisrugpjūčio 4, 2014. 17:01

    Duota PDF nusikrovimo nuoroda neveiksni:
    The requested URL /archata.lt/x/tanizaki-in_praise_of_shadows.pdf was not found on this server.

  2. Andrius Ropolasrugpjūčio 4, 2014. 17:38

    Keista, turėtų veikti. Bet galima bandyti ir šią nuorodą: https://www.dropbox.com/s/80pmixo5i5zpw6h/tanizaki-in_praise_of_shadows.pdf



HTML