Skip to content

Kauno strategija iki 2022 metų

Nauji merai nauji vėjai. Po savivaldybių rinkimų miestiečiai spėlioja, ką nuveiks naujai išrinkti merai. Architektams turbūt labiausiai rūpi kaip nauji miesto vadovai pasiūlys gerinti miesto aplinką – pradedant gatvėmis, viešomis erdvėmis ir baigiant naujomis statybomis. Nes jeigu miesto panoramos nedarko statybiniai kranai, su miestu kažkas yra negerai.

Vilniuje šiuo metu aštriausias klausimas yra Neries krantinių sutvarkymas. Abu mero rinkimų finalininkai, R. Šimašius ir A. Zuokas, puikiai suprato šios iniciatyvos svarbą ir abu savo rinkimų planuose siūlė vizijas kaip geriausia būtų sutvarkyti vieną ar kitą upės krantinių atkarpą.

Kaune padėtis kiek labiau komplikuota. Buvęs meras A. Kupčinskas naudojo jau praeitų rinkimų arkliukus – Kongresų rūmus ir Laisvės alėją, šį kartą sakydamas, kad jau dabar tai tikrai padarysim jei išrinksit. Neišrinko. Naujasis meras V. Matijošaitis su savo judėjimu „Vieningas Kaunas“ siūlė daugybę padrikų vizijų, kurios buvo išbarstytos po visą Kauną. Galbūt ir gudri strategija rinkėjams rodyti, kad jam svarbiau yra parkas šalia jų namų, nei kažkur toli toli dykynėje stovintys Kongresų rūmai.

Bet kuriuo atveju, nesiimu vertinti labai rimtai jokių pasiūlymų pateiktų prieš rinkimus. Iš esmės visos idėjos geros, dabar jau gilesnių diskusijų ir prioritetų klausimas. Ateities planus yra lengviau nuspėti ne iš rinkimų programų, bet iš konkrečių dokumentų.

Kauno miesto savivaldybė yra parengusi „Strateginį planą“, kuriame išdėliotos įvairios iniciatyvos iki 2022 metų. O dokumente „Kauno miesto savivaldybės 2015–2017 metų strateginis veiklos planas“ yra net pateiktos pinigų sumos. Kad nereikėtų visiems naršyti po komplikuotus ir nuobodžius dokumentus, pateikiu sąrašą svarbiausių architektams punktų, pagal juos galima nuspėti kokie konkursai ir projektai bus vystomi Kaune per ateinančius kelis metus.

  • Šiemet bus surengti 2 urbanistiniai-architektūriniai konkursai. 2016 ir 2017 metais po vieną. Kiekvienais metais konkursams skirta po 17400 eurų (niekas nepakito, tradiciškai Kaunas per metus skirdavo apie 50 000 lt konkursams);
  • Parengti 5 atskirų miesto dalių idėjiniai projektai / programos;
  • Senamiestis turėtų būti vystomas labiau „kaip pavyzdinė kultūringo laisvalaikio praleidimo zona“, o Laisvės alėja kaip verslo ir paslaugų centras;
  • Vyks buvusių gamybinių (pramonės) teritorijų ir esamų gamybinių teritorijų konversijų planai (buvusios Aviacijos gamyklos, buvusio Mėsos kombinato ir kitose teritorijose);
  • Pastatyti Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmai arba įsigytas ar pritaikytas pastatas/patalpos. Įkurtas daugiafunkcinis menų centras, menų inkubatorius, kūrybinis klasteris;
  • Parengta Kauno miesto viešųjų erdvių pritaikymo ir panaudojimo kultūros ir turizmo reikmėms strategija. Sukurtas veiklą vykdantis „Pelėdų“ kalno kultūros ir turizmo klasteris; Sutvarkytas Ąžuolyno parkas (modernizuotas Dainų slėnis, įrengta šlovės alėja Lietuvos sportui prie S. Dariaus ir S. Girėno stadiono, Kauno halėje įkurtas Sporto muziejus);
  • Kauno tarpukario modernizmo architektūros sklaida tarptautinėje erdvėje. Kauno tarpukario modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą veiklos. Europos paveldo ženklo iniciatyvos veiklos.
  • Organizuojamos Europos paveldo dienos, švietimo programa – „Kauno tarpukario modernizmo architektūros paveldo apsaugos ir tvaraus naudojimo populiarinimas“, turizmo programa – „Kauno tarpukario modernizmo architektūros paveldo populiarinimas“;
  • Kauno medinės architektūros išsaugojimas ir populiarinimas;
  • Įveiklinti ir visuomenės bei turizmo poreikiams pritaikyti Kauno m. ir Kauno raj. esantys fortai (Kauno tvirtovės);
  • Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios – SOBORO – restauravimas ir pritaikymas visuomenės ir turizmo poreikiams;
  • Įrengtos turizmo trasos jungiančios Centrą ir Žaliakalnį, Centrą ir Aleksotą, Centrą, Senamiestį ir Vilijampolę;
  • Pramoginės laivybos Nemuno upe skatinimas ir patrauklumo vandens turizmui didinimas;
  • S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo modernizavimas;
  • Naujamiesčio gyvybingumo didinimas ir intensyvios plėtros skatinimas;
  • Metropolinių ir lokalių urbanistinių ašių plėtojimas;
  • Daugiabučių namų kiemų infrastruktūros bei želdynų gerinimas.

Visi šie punktai yra ištraukti iš „Starteginio plano“.

Visiškai nerealu yra įgyvendinti bent pusę šių sumanymų, tačiau įdomi pasirodė idėja Laisvės alėją vystyti labiau verslo ir paslaugų kryptimi. Tokiu būdu išvengiama konkurencija su senamiesčiu ir miesto centre koncentruojamos darbo vietos. Tikėtina aukštesnės kvalifikacijos ir pajamų darbuotojams, kurie galbūt galėtų ir norėtų gyventi centre, arčiau darbo. Net ir apytuštę erdvę savaitgaliais galima būtų pateisinti, kaip tipinį verslo centrų požymį. Žinoma didžiulis klausimas dėl parkavimo vietų, tačiau ir vėl sekant tipinių verslo centrų madomis – parkingas jau yra nebe cool. Londono centre kylantys verslo centrų dangoraižiai neturi nė vienos parkavimo vietos. Bet tokiai vizijai įgyvendinti tektų numesti paveldosaugos apynasrius ir perstatyti dalį pastatų, nes caro ar smetonos laikų gyvenamojo namo nei planas nei lubų aukštis neatitinka  jokių modernaus biuro reikalavimų.

Čia manau ši įdomi idėja ir atsitrenkia į sieną, nes toliau seka daugybė punktų, kurie kalba apie paveldą ir jo saugojimą. Nors iš esmės kalbama apie visiškai kito laikotarpio paveldą, paveldosaugininkai garantuotai bus linkę praplėsti labai aiškias ribas turinčią sąvoką „Kauno tarpukario modernizmas“ kokiais +-500 metais ir bus saugoma viskas.

Dar viena ypatingai įdomi idėja įrengti turizmo trasas jungiančias Centrą ir Žaliakalnį, Centrą ir Aleksotą, Centrą, Senamiestį ir Vilijampolę. Rimto tinklo sukūrimas būtų geras pretekstas atsisakyti reikalavimų įrenginėti parkavimo vietas miesto centre.

Turbūt Kauno aktualijomis besidomintys skaitytojai, šiame sąraše nerado nieko apie ką jau nebūtų kalbėta, tačiau dabar žodžiai virto tekstu. O tai jau šiokia tokia pažanga. Įdomu tik tai, kad bekrapštinėjant įvairias problemas mieste, tarsi užsimerkiama prieš porą pilkų daugiaaukščių lavonų jau 25 metus stovinčių miesto centre ir vieną duobę Laisvės alėjos centre. Atrodo, kad jeigu kažkas yra privatizuota, tai automatiškai patenka už miesto interesų ribų ir neturi įtakos miesto įvaizdžiui.

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , ,

Nuomonių RSS

Jokių nuomonių



HTML