Skip to content

Kengo Kuma Tokijo olimpinis stadionas (pristatymas)

a61-11

Viso pasaulio žiniasklaida vakar paskelbė, kad naująjį Tokijo olimpinį stadioną projektuos japonų architektas Kengo Kuma, kuris antrajame konkurse nugalėjo savo kolegą Toyo Ito. Internete taip pat pasirodė kritiškas pirmojo konkurso nugalėtojos Zaha Hadid komentaras, kuriame architektė bando tarp eilučių pasakyti, kad japonai atsikratė jos paslaugų tik dėl to, kad ji užsienietė: „Šis pribloškiantis elgesys su tarptautine dizaino ir inžinerijos komanda, bei gerbiamomis Japonijos dizaino kompanijomis su kuriomis mes dirbome, buvo ne dėl dizaino ir biudžeto“.

Sunku suprasti kur yra tiesa šiame konflikte, tačiau akivaizdu tai, kad Kengo Kuma projekto prieš Toyo Ito vienas privalumų buvo greitesnis statybos būdas, o lyginant su pirminiu Zaha Hadid projektu, Kengo Kuma projektas kainuos 100 milijardų jenų (759 milijonais eurų) mažiau – iš viso 1.13 milijardų eurų (Zaha Hadid projekto sąmata 1.9 milijardo eurų).

Iš dizaino pusės neabejotinai Kengo Kuma dizainas yra santūresnis, artimesnis japonų kultūrai ir tradicijoms. Gausus medžio kiekis tiek konstrukcijose, tiek apdailoje, padeda naujajam stadionui derėti su parko kontekstu ir jis tampa vienu iš parko elementų ar tiesiog fonine detale. Projekto pristatyme netgi yra pateikiamos vizualizacijos kaip stadionas galėtų atrodytų po 30 metų, kai jį supanti žaluma suvešės. Tuo tarpu Zaha Hadid dizainas apeliuoja į užsieniečiams suprantamą Japonijos kaip postfuturistinės šalies stereotipą, nors didžioji dauguma japonų su tuo niekaip negalėtų tapatintis. Jos projektas mažai reaguoja į kontekstą ir galėtų lygiai taip pat, o gal net sėkmingiau stovėti kurioje nors Kinijos dykroje. Toks egocentrinis ir save prieš kitus iškeliantis dizainas nėra artimas japonų kultūrai. Nors išorė apeliuoja į futurizmą, tačiau tokia raiška yra pasenusi ir yra 15-20 metų senumo Bilbao efekto mados atgarsis – šiuo metu populiari nedemokratiškose šalyse. Kengo Kuma pasiūlymas daug dėmesio skiria neįgaliesiems – jų judėjimui, paslaugoms ir matomumui stadione. Tai iš vienos pusės yra reakcija į japonų visuomenės senėjimą, bet kartu ir dabar vyraujančios socialinės architektūros mados pasekmė.

Apie Zaha Hadid projektą ir jo kontekstą galite pasiskaityti įraše „Japonų pasipriešinimas Olimpiniam stadionui“, o apie antrojo konkurso peripetijas galite rasti informacijos tekste „Ko vakarų žiniasklaida nežino apie Tokijo olimpinį stadioną“.

Konkursą laimėjusio Kengo Kumo projekto pristatymas: pirma dalis, antra dalis.

Žemiau pateikiama įdomiausia projekto pristatymo medžiaga, kurios nėra užsienio naujienų portaluose:

a61-113
a61-111
a61-129
a61-120a61-8
a61-12
a61-22
a61-2
a61-3a61-4
a61-5
a61-10
a61-9
a61-13detail
a61-125
a61-123
a61-122a61-124a61-126
a61-127
a61-128

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , , , ,

Nuomonių RSS

Viena nuomonė

  1. Liūdna žinia-šiandien mirė Zaha Hadid…



HTML