Skip to content

Libeskindo „Felicita“

Libeskind studijos projektas

Praėjusio penktadienio rytą visiems architektams Lietuvoje susuko vidurius. Įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Pastato Konstitucijos 18b konkursą laimėjo Daniel Libeskind studijos projektas. Visi klausė savęs: kaip galėjo nutikti taip, kad laimėjo apskritai net nevertintinas darbas? Konkurso recenzentu dėl nepaaiškinamų priežasčių tapęs muzikantas A. Kaušpėdas spaudoje komentavo, kad jam „šis pastatas kaip svajonė“. Jeigu šį komentarą galima būtų nurašyti dainininko nesusipratimui, tai Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro sapalionė vertė ieškoti raminamųjų: „Man asmeniškai labai džiugu, kad Vilniuje atsiras kitos kategorijos architektūros objektas, neabejotinai išliksiantis ateinančioms kartoms, kaip naujo požiūrio, naujos epochos architektūroje ženklas. Šis projektas pakels kartelę visiems sostinės architektūrinės kalvos teritorijoje ateityje statomiems objektams“. Maždaug tokiais komentarais ir argumentais turėjo tenkintis visuomenė. Platesnio paaiškinimo, kodėl šis pastatas geresnis, nei kiti nebuvo. Todėl tenka parašyti viešą ir nepriklausomą Daniel Libeskind studijos Konstitucijos 18b projekto recenziją, kuri, tikiuosi, padės argumentuotai suprasti šio projekto tikrąją vertę.

Recenzija yra padalinta į dvi pagrindines dalis – subjektyvią (architektas, pastato išraiška) ir objektyvią (funkcinė pastato analizė). Dėl laiko stokos neanalizuosiu kitų konkursui pateiktų projektų, tik argumentams pagrįsti palyginsiu tam tikrus skirtingų projektų elementus.

Architektas ir pastato išraiška

Architektas

Daniel Libeskind
↑ Daniel Libeskind. Iš artinfo.com

Daniel Libeskind yra pasaulinio garsumo antrarūšė/trečiarūšė žvaigždė. Tai yra Scorpions, Modern Talking, Al Bano & Romina Power lygio architektas dabar dažnai rengiantis turus po postsovietines šalis. Viskas ką apie jį žinome, tai kad jis laimėjo 1988 metais surengtą Berlyno žydų muziejaus konkursą ir vėliau šį pastatą realizavo. Todėl tikėtina, kad kurdamas šį projektą jis galėjo klausytis tuo metu šviežiai išleistos Al Bano & Romina Power dainos „Felicita“ ar Scorpions „Rythm of Love“. 1988 metais Niujorko Modernaus meno muziejuje taip pat buvo surengta dekonstruktyvistų architektūros paroda, kurioje tarp daugelio žymių architektų buvo ir Daniel Libeskind. Po šios parodos, daugelio dalyvavusių architektų stilius smarkiai evoliucionavo (juk dabar net sunku pagalvoti, kad Zaha Hadid ir Rem Koolhaas kažkada kūrė ir mąstė labai panašiai), tik ne Daniel Libeskind, kuris dabar tapo savo paties parodija. Jo architektūrinis stilius, kaip ir minėtų grupių muzika, iki šių dienų nelabai progresavo. Daniel Libeskind iki šiol groja savo geriausių hitų popuri, o publika, kad ir menkesnė, vis tiek susirenka.

Tai nėra iš piršto laužta kritika. Architekto Wikipedia puslapyje net yra atskiras skyrelis kritikai, kuriame surinkti pasaulyje puikiai žinomų leidinių ir garsiausių architektūros kritikų tekstai. Los Angeles Times architektūros kritikas Christopher Hawthorne konstatuoja visišką architekto stagnaciją: „Anyone looking for signs that Daniel Libeskind’s work might deepen profoundly over time, or shift in some surprising direction, has mostly been doing so in vain“.

Garsus New York Times architektūros kritikas Nicolai Ouroussoff kalba net ne apie stagnaciją, o praktiškai kritimą veidu į purvą: „For those who admired Daniel Libeskind’s early work, his recent trajectory has been painful to watch. After soaring to stardom in 1999 with the evocative zigzagging form of his Jewish Museum in Berlin, he has suffered humiliation in his role as master planner at ground zero.“ Būtent urbanistinis planas arba su juo įvykęs visiškas nesusipratimas, per teroro aktą nugriautų Niujorko bokštų dvynių teritorijai, buvo tas momentas po kurio Libeskind žvaigždė krito. Vystytojai jo pasiūlytą idėją pasitvarkė kaip jiems geriau, o architektas gavęs nedidelę kompensaciją užsičiaupė. Stebint naujausius architekto projektus, galima spėti, kad šį nekilnojamo turto vystymo būdą jis toliau sėkmingai praktikuoja. Dabar jau retai galima išvysti Daniel Libeskind pirmo ryškumo architektūros žvaigždžių kompanijoje, juk Madonna nesitrina kartu su Modern Talking.

Pastato išraiška

Astanos panorama
↑ Astanos panorama. Iš futbolgrad.com

Daniel Libeskind pasiūlyta Konstitucijos prospekto 18b pastato išraiška tęsia dešiniojo kranto dubajizaciją. Jeigu kažkam šis žodis gali sukelti teigiamų asociacijų, pakeiskime jį į astanizaciją. Dešiniajame Neries krante jau dabar yra nemažai chaoso, kurį aiškiai suvokė G. Natkevičius ir R. Palekas pasiūlę visiškai neutralius foninius dangoraižius. R. Paleko kolektyvas žengė dar toliau ir išvis užstojo įmantrų Europos dangoraižį. Tokie poelgiai atspindi vakarietiškas tendencijas ir mąstymą – Londono Sityje numatyti nauji dangoraižiai taip pat yra visiškai ramių, paprastų formų, bando kuo mažiau konkuruoti su išraiškingais istoriniais pastatais. Daniel Libeskind aiškiai pasigesdamas Žaliojo tilto skulptūrų (beje kaip ir Studio Fuksas), pasiūlė Vilniui grąžinti šiek tiek slaviškos išraiškos. Pastato tūris konkuruoja su netoliese esančia Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia, tai akivaizdu palyginus su Rolando Paleko studijos darbu.

Libeskindo studijos darbas
↑ D. Libeskind studijos darbas

Paleko studijos darbas
↑ Paleko ARCHstudijos darbas

Iki pat žemės besitęsiantis šlykštaus violetinio tono stiklinis fasadas garantuoja, kad pastatas nuo pat pirmųjų centimetrų spinduliuos korporacinę biurų pastato energiją. Galite būti garantuoti, kad neatskirsite – pirmajame aukšte biurų patalpos ar restoranas. Taip pat abejonių kelia stipri, vientisa aukštybinė pastato dalis. Pirmuose šešiuose aukštuose bus įkurtas viešbutis, kurio reikalavimai langams gali skirtis nuo biurų dalies, todėl labai tikėtina, kad realybėje atsiras akivaizdus skirtumas tarp funkcijų ir stipraus vertikalumo nebeliks. Fasado išraiškos iš vakarinės Konstitucijos prospekto pusės net Palmira nesugebėtų paaiškinti. Ta fasado prielipa kompoziciškai ir funkciškai yra nepaaiškinama.

Libeskind studijos darbas
↑ Fasadas iš vakarinės Konstitucijos prospekto pusės

Funkcinė analizė

Pastato prieigos

Libeskind studijos planas
↑ Teritorijos planas

Pastatas yra pamautas ant Baltojo tilto ašies, vedančios į Europos aikštę. Stengiantis nepertraukti šios judėjimo krypties, pirmajame aukšte formuojamas atviras pasažas, kuris dalina pastatą į dvi dalis – žemutinę (6 aukštų) ir aukštybinę (18 aukštų). Ties šiuo pasažu maždaug ir baigiasi visos pastangos suformuoti darnią ir patrauklią aplinką visuomenei. Aiškinamajame rašte minima, kad „žmonių su fizine negalia laisvas ir nevaržomas judėjimas užtikrinamas visoje teritorijoje“, tačiau nei plane, nei pastato vizualizacijose neįmanoma įžvelgti jokių pandusų neįgaliesiems. Vienintelė galimybė jiems keliauti per teritoriją išvengiant laiptų – kilti/leistis dviračių taku. Projektavimas žodžiais tęsiasi ir kalbant apie kitus aplinkos elementus: „pietvakarinėje sklypo dalyje numatomas atraktyvus pastato akcentas – žalioji zona su vaikų žaidimų aikštelėmis ir atviralauko infrastruktūra“. Plane net schematiškai nėra nupiešta jokia žaidimų zona, o vizualizacijose toje vietoje pavaizduoti betoniniai borteliai.

Vaikų žaidimų zona
↑ Kažkur čia turėtų būti vaikų žaidimų aikštelės

Automobilių pateikimas formuojamas iš Konstitucijos prospekto pusės. Prie viešbučio ir biurų fojė formuojama automobilių privažiavimo zona, kuri kerta formuojamą Baltojo tilto ir Europos aikštės ašį. Tai nėra idealus sprendimas, tačiau eismas šioje zonoje turėtų būti neintensyvus ir lėtas, todėl neturėtų sukelti didelių problemų pėstiesiems. Automobilių srauto organizacija kelią klausimų, ypač vienpusio ir dvipusio eismo susikirtimas posūkyje – tikrai ne idealus sprendimas. Nors aiškinamajame rašte kalbama apie 4 žvaigždučių viešbutį, pagal plane parodytą eismą, autobusų privažiavimas gali būti neįmanomas dėl staigių posūkių, ką kalbėti apie parkavimą, kurio išvis nėra. Neaišku kaip su dviračių parkavimu, greičiausiai jis yra rūsyje – niekur nėra parašyta kiek dviračiams skirta vietų.

Pirmas aukštas

1a planas
↑ Pirmojo aukšto planas

Pirmajame aukšte pėsčiųjų pasažas skiria pastatą į dvi dalis – viešbučio fojė su restoranais ir biurų fojė su parduotuvėmis. Logiškas ir aiškus funkcinis padalinimas. Toliau – niekas neaišku. Nei biurų, nei viešbučio dalyje nepažymėtas joks pagalbinis aptarnavimas, vadinasi, visi rakandai į viešbučio kambarius ir biurus keliaus per bendrus įėjimus ir fojė, o pagal žymėjimą plane galima suprasti, kad arba nėra jokių specialių didesnių gabaritų liftų aptarnavimui arba visi liftai yra tokie (kas būtų neracionalu). Taip pat liftų skaičius kelia klausimų, nes praktiškai visi kiti konkurse dalyvavę architektai, kurie pasiūlė analogiškas tūrines schemas – vienas žemas ir vienas aukštas pastatai (Arrow, Paleko ARCHstudija, G. Natkevičus ir partneriai), turėjo daugiau liftų, tik PLH Arkitekter pasiūlė tiek pat – po tris liftus viešbučiui ir ofisams, bet jų viešbučio planas yra nepalyginamai kompaktiškesnis nei Daniel Libeskind studijos.

Pirmojo aukšto plane išlenda dar daugiau ylų iš maišo. Aiškinamajame rašte kalbama apie panoraminę terasą: „Ši terasa atvira visuomenei, tačiau taip pat siūloma uždariems renginiams su pilno aptarnavimo galimybėmis“. Puiku, tačiau neįmanoma. Įprastai panašaus tipo pastatuose, panoraminė terasa priskiriama viešbučiams ir visas pateikimas organizuojamas per jų fojė (ar apskritai atskirą, dedikuotą įėjimą). Biurai turi griežtą lankytojų kontrolę, fiksuotą darbo laiką, kai tuo metu viešbučiai dirba visą parą ir yra atviresni visuomenei. Šiame, Daniel Libeskind studijos projekte, viskas daroma atvirkščiai – į panoraminę tersasą galima patekti tik per biurų fojė ir tik naudojantis tais pačiais liftais kaip ir biurų darbuotojai. Kas reikštų, kad bet koks prašalaitis lengvai galėtų klaidžioti po šiame pastate įsikūrusiais biurų patalpas. Jeigu šioje terasoje sumanytų įsikurti kavinė, jos aptarnavimas komplikuotų biurų veiklą. Jeigu renginius stogo terasoje aptarnautų restoranas pirmajame aukšte – jis turėtų visas gėrybes iš virtuvės tempti per viešbučio fojė, atvirą pasažą ir biurų fojė. Sunku rasti planą, kuris turėtų mažiau logikos negu šis.

Viešbutis

Viešbučio planas
↑ Viešbučio planas

Kambarių planas yra stebėtinai racionalus, turint omenyje įmantrią pastato formą. Tačiau pats aukšto planas, net ir matant didžiules architektų pastangas padaryti jį logišką yra painesnis už labirintą Kubriko „Švytėjime“. Nežinia kiek laiko gali užtrukti bandymas rasti kambarį tolimajame kampe. Viešbučio aukšto plane taip pat galima išvysti pavyzdinį architektūrinį pirstelėjimą – prie vienos laiptinės pažymėtą vienintelę techninę šachtą. Būtų labai įdomu išvysti kaip per šį siaurą tarpą bus išvedžiotos visos reikalingos komunikacijos ir kaip techniniai darbuotojai galės ją pasiekti. Taip pat ši techninė šachta neegzistuoja pirmo aukšto plane, todėl kyla klausimas kam yra skirtos techninės patalpos rūsyje, jeigu jos neturi jokio ryšio su pastatu. Architektai galėjo šios šachtos išvis nerodyti, tuomet gal dar būtų galima kažkaip diskutuoti apie eskizinį projekto lygį, bet ji yra parodyta – vadinasi buvo bandoma apie kažką galvoti, neaišku ką. Paprastai aukštesnės klasės viešbučių operatoriai pageidauja atskirų aptarnavimų liftų (kurių kaip aptarėme čia nėra), šalia kurių viešbučio aukštuose būtų patalpos patalynei ir kitiems rakandams. Šiame projekte yra keletas galimai tokių patalpų, tačiau labai neracionaliniai ir nelogiškai toli nuo liftų.

Biurai

Biurų planas
↑ Biurų planas

Biurų planai yra lengviausia projekto dalis. Visa esmė yra racionalus judėjimo (liftų, laiptinių) branduolys ir teisingi atstumai iki langų. Kadangi liftai jau buvo pakomentuoti, jokių techninių šachtų nėra numatyta (matyt biuruose nėra nei šildymo, nei vėdinimo, nei elektros), o atstumai nepažymėti – sunku kažką daugiau komentuoti.

Išvados

Galima būtų reikšti pretenzijas dėl tokio priekabumo, tačiau jeigu Marius Šaliamoras kažką svaigsta, kad „šis projektas pakels kartelę“ – tuomet ieškokime tos kartelės. Galima būtų sakyti, kad tai yra menkos pastabos ir tai tik eskizinis, konkursinis projektas, tačiau kiti konkurso dalyviai pateikė žymiai detalesnius projektus su veikiančiais sprendimais. Daug loginių klaidų rodo visišką nesusivokimą ir nusispjovimą į kontekstą. Šis darbas apskritai yra gana žemo lygio. Visos pastabos buvo apie dalykus, kuriuos aukšto lygio architektai užsimerkę padarytų. Kai kurias problemas, kaip technines šachtas, viešbučio pagalbines patalpas, autobusų parkavimą nesunku išspręsti, tačiau nesusipratimas su stogo terasa, sufleruoja, kad vienintelis sprendimas bus jos panaikinimas, o fasado išraiška realizavus gali būti visiškai kita. Todėl daug elementarių klaidų, gali radikaliai koreguoti ar išvis sabotuoti projekto idėjas – net ne idėjas, o blogai nukopijuotas standartines klišes. Jeigu kalbame apie pasaulinio lygio žvaigždę ir naujus pasaulinius standartus, tai galbūt ir vertinkime tuos darbus akyliau, Mariau?

Pats architektas ir jo pasiūlyta išraiška yra kažkoks Avtoradio Diskoteka 80 koncertas dešiniajame Neries krante. Jokios nuovokos apie pasaulines tendencijas ir kontekstą. Matyt A. Kaušpėdui, M. Šaliamorui tokie koncertai primena jaunystę, gerus studentiškus laikus, todėl patinka. Koncerto organizatoriai džiaugiasi prikalbinę „tokią žvaigždę“ apsilankyti mūsų Gedimino kalno papėdėje.

Žiūriu dabar įsijungęs tą Al Bano 2011 metų koncertą Maskvoje – apsirengęs kažkokią Kauno automobilių turgaus pardavėjo striukę, džinsus, pasirišęs šaliką, nekoordinuotai staiposi jis pagal fonogramą, tik dainos pabaigoje bando užtraukti gyvai. Dėl nesuvokiamų priežasčių pradeda daryti atsispaudimus – gal nori parodyti, kad dar turi energijos. Aplink kažkokia sportinių šokių grupė. Ir Felicita, nes ką daugiau jis gali uždainuoti? Tai yra Libeskindas. Tai yra Vilniaus dešinysis krantas.

Libeskind studijos aiškinamasis raštas
Libeskind studijos planšetai

Visus konkurso darbus galite rasti Architektų sąjungos svetainėje.

Kategorijos: Analizė, Kritika.

Žymos: , , , , ,

Nuomonių RSS

42 nuomonės

  1. Edgaras Exgegužės 2, 2016. 13:45

    Kaip pirštu į akį.

  2. Ne architektėgegužės 2, 2016. 14:51

    Kažin kiek buvo sumokėta komisijai už šita šūdo krūva išrenkant favoritu??
    Jei nebuvo, tai tai tiems pagrindiniams komisijos nariams i „Filicita“ koncerta ir užtarnauto senjoru poilsio!!

  3. „Daniel Libeskind yra pasaulinio garsumo antrarūšė/trečiarūšė žvaigždė.“ – deje, bet „žymūs“ Lietuvos architektai, kurių niekas nežino, išvis berūšiai.

    Andrius Rapolas, aš suprasčiau kad tu būtum koks „žymus“ na bent jau trečios rūšies, dabar nežinau ar tave vadinti kritiku ar architektu, kuris pagrįstų visa tai ne tik savo nuomone bei beabejo wikipedia. Užmetus akį į tavo darbus išvis nesupratau ką toks žmogus gali kritikuoti. Na bent jei jau nori užvažiuoti ant ko nors, tai bent stipresniam reikia būti.

  4. Andrius Ropolasgegužės 2, 2016. 15:10

    Galvojau gal tekste parašyti apie tai. Aš turiu daugiau patirties dirbant su dar sudėtingesniais projektais, nei daugelis komisjos narių, kurie rinko šį projektą. Bet ne tame esmė, jūs pabandykite pažiūrėti ką yra suprojektavę garsiausi pasaulyje architektūros kritikai – Paul Goldberger ir Nicolai Ouroussoff – nieko. Jūs painiojatės argumentuose, mielaširdingasis anonime.

  5. Būtų gerai, kad šį nuostabų tekstą įkeltumėt į delfi ir 15 min, o dar geriau, kad kur nors ir anglų kalba praplėvesuotų.

  6. Tik nuomonėgegužės 2, 2016. 15:40

    Manau,nugalėjo meistriškas darbas. O tos pastatytos ar paguldytos „dėžutės“ ,mano manymu,labai nuobodžios ir ,manau, tą vietą visiškai suniveliuoja į“dėžių sangrūdą“.

  7. tai nieko bendro su architektūra neturinti slykštynė iš pigaus 7 dešimtmečio, sci fi filmo dekoraciju. Tai viskas suprantama, bet nejau leisime šitai slykštynei atsirasti mūsų mieste? Tikrai ne, šimašiaus dienos tada gali būti suskaičiuotos

  8. Jei sprendimus priiminėtų sąžiningi / adekvatūs (nežinau kuris apibūdinimas čia labiau tinka) komisijos nariai, tai tokių straipsnių ir nusivylimo nebūtų.
    Eilinį kartą savęs klausiu, ar verta dalyvauti lietuviškuose arch. konkursuose.
    AGILA – nepavyko
    Lukiškių aikštė – nepavyko x3
    MMC 1 – nepavyko
    MMC 2 – nepavyko
    Gal kas nors primins pavykusį konkursą?

  9. Tik nuomonėgegužės 2, 2016. 15:53

    Manau,nugalėjo meistriškas darbas, o kai kam taip patinkančios pastatytos ar paguldytos „dėžutės“,manau nuobodžios ir banalios.
    Dar gerb. autoriui susipažinti,kokio lygio architektas nugalėjo šiame konkurse:
    http://libeskind.com/work/royal-ontario-museum/
    http://libeskind.com/work/military-history-museum/
    http://libeskind.com/work/jewish-museum-berlin/

  10. Man atvirai snekant isviso nusivyliau situ konkursu lygis tai kaip Belarusijoje.Gal biski architektams reiktu pasisziureti Skyscrapercity kokius dangoraiziu projektus vysto Amerikoje ir vakaru salyse.Ka daugiau pasakyti zemo lygio architektura!.

  11. Nemakščiaigegužės 2, 2016. 16:11

    Nassimas Talebas (Black Swan ir Fooled by Randomness autorius) pamatęs šią bibienę dėkoja Dievui už dinamitą.

    https://twitter.com/nntaleb/status/726500364875390976

  12. Kęstutisgegužės 2, 2016. 17:57

    Švelniai tariant ima užknisti ta „kviestinių meistrų“ narcizistinė pozicija „aš pats gražiausias“ ir dėjau ant to „papuasų“ miesto reikmių. Visame išsivysčiusiame pasaulyje belekaip pabetų kaladėlių „funkcija“ buvo atėjusi, bet taip pat vikriai ir dingo iš radaro, mes kaip visada atsiliekame nuo išsivysčiusio pasaulio gerus 20m. Apie tūrinius sprendinius net nekalbu – panašiai atrodo statybinių medžiagų savartyno architektūra. Kas įdomiausia, Gugenheimo muziejaus konkurse Libeskindo darbas buvo pats kontekstualiausias ir žmogiškiausias (sukuriantis tinkamas erdves žmonėms būti), kai Z.Hadid ir M.Fukso darbai buvo totali tragedija…

  13. Baikit gi. Šis žaibolaidis iš seno Libeskindo sketchbooko tikrai nestoves. Akivaizdu kad gerbiama komisija zviozdai giliai lenda, bet ras per daug argumentu eigoje kodel negali buti ši makalynė ir regėsime Bimbos šou.

    Ačiū autoriau už straipsnį!

  14. Manau,Vilniui svetimas stačiakampiškumas-pažvelkite kad ir į Senamiestį. Tad Libeskindo darbas panoramose atrodo žymiai kontekstualesnis,negu tie giriami stačiakampiai,
    kurie,manau,nelabai tinka Vilniui,bet labiau tinka naujiesiems Kinijos miestams.
    http://oma.eu/projects/shenzhen-stock-exchange
    Dėl kritikos- jos gaudavo ir OMA/Koolhaas, ir a.a. Z.Hadid. O piarinių pagiriamųjų straipsnelių pilnas ritobustas,tereikia,manau,sudaryti informacinio palaikymo sutartis.

  15. to V 15:50gegužės 2, 2016. 19:25

    Pavyko Kelių muziejaus konkursas,tik nesulaukė beveik jokio žiniasklaidos dėmesio.

  16. Beje, ARROW ir KOKO darbai savo architektūrine jėga toli lenkia tuos beveidžius stačiakampius.

  17. Autoriau, kaip tu gali remtis pradiniais eskizais ir reikšti nepasitenkinimą dėl to, kad techninės šachtos nebuvo pavaizduotos renderiuose? Ar kad nematai kur ten vaiku žaidimų aikštelė bus, dėl to nusprendei, kad nebus? Suprask, kad tai tik paveiksliukai, tokiam lochatronam kaip tu.

    Techniniai brėžiniai ir sprendimai niekad neatsidurs tavo akyse, juos kritikuodamas tik parodei savo nesusigaudymą aplinkoje.

    Faktas, kad realybėje pastatas atrodys kitaip.
    Ir orangutangui aišku būtų, kad stiklas niekad realybėje nebus toks melynas kaip šituose renderiuose.

    Reikėtų susilaikyti nuo kritikos, smerkimo ir nepasitenkinimo reiškimo.

  18. Skaičiau iki tos vietos kur autorius pareiškia, kad Londono City esami ir projektuojami dangoražiai yra ramių ir paprastų formų, argi? Pasižiūrim
    http://www.constructionenquirer.com/wp-content/uploads/HayesDavidson2020City.jpg
    Kritikia ir diskusija yra gerai, bet argumentuoti reikėtų ne iš lempos, arba nerašyti to ko nežinom arba nesuprantam.

  19. Andrius Ropolasgegužės 2, 2016. 21:47

    Pagieža, jūs rodote dešimties metų senumo paveikslėlį. Tas projektas buvo sustabdytas ir vietoje jo jau pradeda kilti šis: http://www.dezeen.com/2015/11/18/plp-architecture-22-bishopsgate-skyscraper-london-pinnacle-replacement/

  20. SUPER recenzija ! Ir argumentai liuks, ir įrodinėjimo stilius. 100% pritariu, kad Vilniaus (ir jokio kito LT miesto centro ar vertingo kraštovaizdžio) neturi darkyti tokios „kategorijos“ monstrai. Beskonybės džiunglėse pasivaikščiokim užsieniuose, puoselėkim savo garsių architektų stilių, pasikliaukim jų išmintinga santūria nuovoka. AČIŪ, Andriau.

  21. Silpnai argumentuotas straipsnis. Kodėl nepateikta urbanistinė analizė? Gal ji labiau paaiškintų komisijos pasirinkimą?

  22. „Jo architektūrinis stilius, kaip ir minėtų grupių muzika, iki šių dienų nelabai progresavo.“ O pateiktos „Madonos“ muzika labai progresavo? Atrodo, kad autorius labai įpykęs, visko gerai neįvertinęs tiesiog pažėrė piktą kritiką. Nors komisijos pasirinkimas manęs taip pat nežavi, nemanau, jog protinga taip satyriškai išsireikšti. (Taip pat subjektyvi nuomonė)

  23. Optimus Maximusgegužės 3, 2016. 08:21

    Ir man tas konkursas idiotiška komedija, bet tekstą skaityti buvo nuobodu – Užkalnio stilistikos grožinė literatūra su nevykusiais juokeliais ir „mediniais“ argumentais (čia matyt buvo bandoma atrodyti rimčiau). Autorius gal ir išmano architektūrą, bet rašybą menkai…

  24. Kažkieno kito projektas, tai ir pyksta.
    Argumentas dėl Londono.. Nei šis nei tas. Taip, stato jau keletą neutralių dangoraižių. „Susilieja su miestu, neišsišoka“ – manau tik savęs apgaudinėjimas. Tai yra pigiau, greičiau, greičiau grįžinės pinigai.
    Vilniuje yra pora pastatų ir man jie ten visiškai nemaišo. Ir dar dešimt galit pastatyti.

  25. Gera idėja susieti pastatus su muzika ! Perkerpama juostelė grojamas kaip tik tas specialus kūrinys na ir toliau seka visa procedūra. Gali būti ir virtualus žemėlapis.
    Naujas biuldingas yra aštrokas t.y. gana ritmiškas , nėra kokio minkšto saldumo todėl tokia vokiečių Kraftwerk būtų geras atitikmuo.
    Dar anais KPI laikais paleidome per vakarėlį ale punk variantą su The Stranglers ir panašiais tuometiniais herojais. Po gero pusvalandžio visi išsilakstė – nėra klientų ! Pilni Melody Maker puslapiai apie naują stilių, mes kaip ir avangarde , o čia tikra prapultis – nesupranta !
    Visais laikais naujovės sunkiai prigyja !

  26. Išmokit vyrai pralaimėti.

  27. Pas mus yra garsiu architektu?

  28. Monica L.A.gegužės 3, 2016. 10:10

    Iš kur tas amatininkas ir ištraukė tą „projektuką“ (taip ir skaityti projektuką), gal rado kur prieš 40 metų šiukšlyne, kur nors emiratuose? Jis tiek patetiškas, kad apie kalbėti net nemalonu. Jis neturi jokio kontekstinio ryšio nei su Vilnium, nei su landscape… šiaip ir su sveika nuovoka jis neturi jokio ryšio. Vienintelis projektas vertas diskusijų buvo Arrow projektas. Tai jau žinoma tik mano nuomonė, bet šitas libeskindo ))) spare me

  29. Mielieji, laimėjo ne tiek Libeskindo projektas, kiek Rusija. Manau, kad taip Vilniui atkeršita už Žaliojo tilto skulptūras.

  30. Nesu iš architektų ir landšaftininkų luomo, tiesiog bičas iš pašalės, pilietis. Čia sakuros žydi, ten Šnipiškių dvasia smelksta….. šalia kuklūs ir nuobodūs mūsų dangoraižiai. Ir štai tarsi skeveldra dangaus įsmigusi, grėsminga…. Tikrai nenuobodu. Turbūt kokias dvi savaites ją apžiūrinėčiau….. Kontekstualumas ? Koks ? Nebent buldozeriu pravažiavus tas pačias Šnipiškes, pravalius kokį CUP’ą, dalį Konstitucijos projektą…. Tada gal pradėčiau galvoti apie galimą šio pastato įvilkimą į miesto centro aplinką. Nes kokį kilometrą nuo pastato reikia taip pat formuoti, kad atsirastų organiškumas….. Nors, kaip ten buvo pasakyta, pastatui prilips Dubajaus, Astanos ar Dubastanos pavadinimas…..

  31. Nabagėliaigegužės 3, 2016. 22:49

    Blogiausia, tai, kad daug pykčio ir įžeidinėjimų šioje asmeninėje išpažintyje“koks neteisingas pasaulis, nes jis turi kitą nuomonę“.O Laimėtojui nusispjauti ant tamstos paverkšlenimo. Ir Kaušpėdas yra ir liks architektu. O tamstelės nuoširdžiai gaila. Mokėkime pasveikinti nugalėtojus ir susitaikyti su tuo, kad visada bus kitaip manančių. Suimkit kolegos save į rankas ir džiaukitės pavasariu. Ate!

  32. Labai tikiuosi, kad tai tik eilinis projektas kuris atguls i stalcius.

  33. Nenutuokiu apie architektūrą kad išvedžiočiau savo supratimu apie tai, tad nelįsiu vidun, bet kaip savo miesto pilietis apsiribosiu pasakydamas, kad tai neeilinis ir gana įdomus „stiklainis“ kampainis su visais savo prielipais, tik maniau kad tokių tik iš stiklo pastatų mada jau senokai praėjusi, palyginimui užtenka žvilgtelti į kitų garsių ar nevisuotinai žinomų architektų suprojektuotų pastatų stilius bei naudojamas medžiagas jiems, jau neminint to, kad žiūrint į bendrą vaizdą šalia kitų esančių Konstitucijos prospekte pastatų, šis nelabai dera kartu, sakyčiau yra išsišokėlis, akiplėša, todėl vien akivaizdžiai traukia į labiau nepatinka pusę, nors turi pliusų savo unikalumu, ir beja, apie šį „Libeskind studio“ laimėjusį projektą nėra įmanoma rasti jokių žinių internete, pas Libeskindą irgi, na apart Lietuvos..

  34. Atleiskit už nežinojimą. Ar nėra žinoma, kas tokie buvo komisijoje? Kadangi taip formuojamas Vilniaus vaizdas, manau visuomenė turėtų žinoti, kas už to slypi.

  35. Andrius Ropolasgegužės 4, 2016. 18:35

    Vertinimo komisija:
    1. Jan Litborn (komisijos pirmininkas, Lords LB Asset Management)
    2. Marius Žemaitis (Lords LB Asset Management)
    3. Tomas Kučinskas (Lords LB Asset Management)
    4. Marius Šaliamoras (Lietuvos architektų sąjunga, pirmininkas; architektas)
    5. Irena Kliobavičiūtė (Lietuvos architektų sąjunga, architektė)
    6. Janis Dripe Architektas (Latvija)
    7. Rūta Matonienė (Vilniaus m. sav. Miesto plėtros departamentas)
    8. Virginijus Pauža (Vilniaus m. sav. Miesto ūkio ir transporto departamento dir.)
    9. Mindaugas Pakalnis (Vilniaus m. sav. vyr. architektas, Miesto plėtros departamento dir.)
    10. Marija Nemunienė (ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė)
    11. Algimantas Degutis (Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas)
    12. Vitas Karčiauskas (Kultūros paveldo departamento Vilniaus sk. vadovas)

    Recenzentai – arch. A. Kaušpėdas, S. Motieka.

  36. Na taip, vertinimo komisija tokia pat įspūdinga kaip ir šis projektas. Abejingų nepalieka. Kaip jau kažkas minėjo, tekstas gal net vertas būti ir į anglų kalboje – geru reikia dalintis plačiai.

    ps. leisiu sau spėti, jog kai kurių anoniminių komentarų IP vienas ir tas pats.

  37. Nuo kada sie du kritikai garsiausi pasaulyje? Pagal kokius kriterijus isrinkti???? Jaunam rasytojui, dirbti prie dideliu objektu tai nereiskia kurti didelius objektus. Tai labai didelis skirtumas.Kame pasireiskia slaviska architektura Fukso projekte? Na jeigu Libeskinda autorius lygina su Scorpions tai pati autoriu sugretinciau su LT blondiniu dainuojanciu papais sugebejimais.

  38. Andrius Ropolasgegužės 29, 2016. 12:22

    Sauliau, tikiuosi jums dabar palengvėjo.

  39. Kritikuoti labai linksma ir atrodo saunu, taciau su laiku, jeigu architektas pats pradeda kurti, statyti ir svarbiausia realizuoti savo projektus kritika kitu architektu atzvilgiu sumazeja, praktiskai isnyksta, arba tampa pozityvi, nebent kritikas islieka kritiku.

  40. Labai nuoširdžiai tikiuosi, kad šis pastatas nebus pastatytas.



HTML

Tęsiant diskusiją...

  1. […] metais išsamiai išanalizavau ypatingai prastos kokybės Daniel Libeskind pateiktą projektą, kuris laimėjo konkursą dešiniajame Neries krante. Nors projektas buvo neapsakomai blogas jis […]