Sovietų sąjungos užmojai kartais atima žadą, nes jie veikė visiškai ne pagal ekonomikos dėsnius, kurie dabar yra įprasti. Todėl kai kurie sprendimai ir projektai atrodo lyg būtų iš fantastinių filmų. Slaptų uždarų karinių miestų statymas ar miesto statymas po kalnu, nėra vieninteliai grandioziniai Sovietų sąjungos projektai. Naftos akmenys arba Нефтяные Камни arba Neft Daşları yra dar vienas gyvos utopijos pavyzdys.
Sovietų sąjungai pradėjus išsamiau tyrinėti visas galimas teritorijas naftos gavybai, 1949 metais Kaspijos jūroje netoli Baku kiek daugiau nei 1 km gylyje buvo rastas aukštos kokybės naftos telkinys. Taip prasidėjo pirmosios naftos platformos pasaulyje istorija, o tiksliau pirmo ir iki šiol didžiausio jūrinio miesto istorija. Kelionė nuo kranto iki naftos platformų jūroje trukdavo 6-12 valandų, todėl buvo nuspręsta tiesiog apgyvendinti darbininkus šalia platformų ir žinoma su visais Sovietų sąjungos socialistiniais principais. Darbininkai gyveno 9 aukštų daugiabučiuose, jiems buvo pastatyta kepykla, gėrimų fabrikas, kultūrinės erdvės, viešbučiai, parkas, 300 vietų kino teatras, skalbykla, biblioteka, futbolo aikštė, pirtis. Miestas, nutolęs nuo sausumos 55 kilometrus, buvo projektuotas penkiems tūkstančiams gyventojų.
PASTABA: Žemėlapyje yra ne Neft Daşları miestas, o panaši struktūra šalia Baku. Pats miestas yra ištrintas iš žemėlapių. Numanoma tikra miesto vieta Bing žemėlapyje
Pradėjus sekti naftos atsargoms ir atradus naujus telkinius šiaurėje, dėmesys šiam miestui smarkiai sumenko, kaip praneša kai kurie šaltiniai, naftos atsargų pakaks tik artimiausiems 20 metų, o naftos kokybė yra suprastėjusi. Tiltai, kurie sudarė ilgesnį nei 300 kilometrų tinklą, griūna, nes tiesiog kai kurios naftos platformos jau yra nebenaudojamas, tačiau čia vis dar gyvena žmonės. Iš nuotraukų ir vaizdo įrašų galima spręsti, kad pastatai ir viešosios erdvės yra prižiūrimos ir atnaujinamos. Azerbaidžano valdžia vis dar jaučia pasididžiavimą šia vieta ir būta kalbų apie miesto pavertimą kurortu.
Palaipsniui kylant jūros lygiui, kai kurioms šalims galbūt vertėtų atidžiau panagrinėti šio miesto raidą ir struktūrą. Dėl miesto utopinių užmojų galima rasti panašumų su daug vėliau sukurtomis utopinėmis idėjomis. Miestas atrodo kaip realizuoti Tsunehisa Kimura fotomontažai:
Arba ankstyvieji OMA projektai, jų planai ir eskizai. 1975 metų New Welfare Island teorinis projektas Roosevelt salos Niujorke pietiniai daliai:
Įdomu, kad miestas buvo pradėtas statyti 1949 metais, o šie koliažai, projektai buvo suskurti 1975-1979 metais ir jie buvo sąmoningai kuriami kaip utopiniai ir teoretiniai. Akivaizdu, kad keisčiausia utopija, kartais gali būti visiškai reali.
Geoff Manaugh savo bloge BLDGBLOG apie šį miestą ir kitokias panašias naftos struktūras kalba kaip apie naują ekosistemos darinį. Pasirodo apleistas naftos platformas labai mėgsta migruojantys paukščiai, jie jas naudoja poilsiui tarp skrydžių, tokiu būdu išvengdami būtinybės skristi iki kranto kur jiems gali grėsti didesni pavojai.
Gaila, kad yra tiek nedaug informacijos apie šį miestą, nes išsamesnė jo analizė galbūt padėtų geriau suprasti industrinių teritorijų panaudojimo ir pritaikymo žmonėms ar gamtai galimybes. Taip pat kai kuriems miestams padėtų atrasti naujas plėtros galimybes, vietoje paprasčiausio žemių pylimo į jūrą. Kažkodėl manau, kad toks specifinis darinys padeda sukurti ir specifinę bendruomenę, kuriai nelabai rūpi problemos krante. Panašiai kaip Rusijos uždaruose kariniuose miestuose, kuriuose nors yra skurdžios sąlygos gyventi, tačiau žmonės yra laimingi ir patenkinti savo išskirtinio miesto statusu.
Filmo „Oil Rocks – City Above the Sea / La Cité du Pétrole“ apie Neft Daşları reklaminis filmukas:
Šaltiniai: EnglishRussia.com, Wikipedia, Skyscrapercity.com, skaitalas.lt, kauno.diena.lt, BLDGBLOG.
