Skip to content

Apie šiuolaikinės architektūros grožį

IQ 51

Naujajame IQ žurnalo numeryje (Nr. 51) rasite mano tekstą (104-105 psl.) apie šiuolaikinės architektūros grožį. Priežastys kodėl dabartinė architektūra skiriasi nuo mūsų mylimų senamiesčių ir kokias vertes tas skirtumas kuria. Taip pat nekukliai išgirtas Processoffice Latvijos Nacionalinio muziejaus projektas.

„Juk, nors ir būtų saugiau, apsirengę su ledo ritulio apranga dviračiais nevažinėjame – tai būtų mažų mažiausiai kvaila. Šiuolaikinėje architektūroje yra kitaip. Senamiesčiai statyti taip, kad kiekvienas elementas būtų vertingas, kad kiekvieni laiptai būtų naudojami, o dabar didžiuliai pinigai investuojami į tuos architektūros elementus, kurių, tikimasi niekada neteks išbandyti. Senamiesčiai iš esmės nelegalūs pagal dabartines taisykles.“

Visą tekstą galite rasti IQ.lt svetainėje: http://iq.lt/komentarai/grazus-nes-saugus/

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , ,

Įspūdžiai iš naujausio Zaha Hadid projekto Seule

Nuotrauka Sean Lacy

Belaukdami naujo teksto archata.lt galite perskaityti šviežią mano apžvalgą iš Seulo apie naujausią Zaha Hadid projektą – Dongdaemun Design Plaza lrytas.lt portale. Kad ir kokia mano būtų asmeninė nuostata prieš tokią architektūrą, kai ką ši architektė sugeba tikrai gerai, bet kai kas visiškai graudu. Nuotraukos – Sean Lacy.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,

Kauno bendrasis planas kritiškai

Kaunas neseniai patvirtino savo naująjį bendrąjį planą. Džiugesys, kad jis buvo parengtas pagal naująjį teritorijų planavimo įstatymą, sklido po įvairius portalus. Šampano purslams išgaravus, nusprendžiau užmestį akį į Kauno ateitį ir pabandyt suprasti kas iš esmės ten siūloma.

Visus dokumentus galite rasti kaunoplanas.lt svetainėje, ten dokumentų ir brėžinių galybė, todėl bandysiu apžvelgti tik pačius esminius momentus.

Pradedu nuo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos. Iškart į akis kliūna, kad Bendrojo plano tiksluose ir uždaviniuose kalbama apie plėtrą arba kaip ten sakoma „darnios plėtros samprata“ (kad ir ką tai reikštų), „miesto plėtros siekiai“ ir t.t. Panašu, nors ir deklaruojama apie mažėjantį gyventojų skaičių, tai tiksluose neatsispindi. Į mažėjantį skaičių sureaguota neplečiant miesto ribų, tačiau pati retorika vistiek yra apie plėtrą. Per pastaruosius 10 metų gyventojų sumažėjo 65 tūkstančiais (apytikriai). Iš esmės čia turėtų būt aliarmas, bet kaip daugeliui miestų susiduriančių su gyventojų skaičiaus mažėjimu – sunkiausia yra tai pripažinti ir pradėt gydytis reaguoti. Rengiant kitą bendrąjį planą, manau bus akivaizdu, kad teks įtraukti ir „darnaus traukimosi“ ar miesto dalių retėjimo strategiją.

Dviprasmiškai taip pat skamba minimas Kauno kompaktiškumas. Mano manymu, Kaunas tiesiog yra mažas miestas, bet nėra labai kompaktiškas. Žmonių tankumas siekia apie 2000 žmonių į kvadratinį kilometrą ir tai nėra labai aukštas rodiklis. Žinoma ne vien absoliutus žmonių tankumas pasako kompaktiškumą (Honkongo tankumas irgi nėra labai aukštas jei įtrauksime visas žalias zonas, bet vienas aukščiausių pasaulyje be jų), bet po miesto kraštus pasklidę mikrorajonai tikrai viską išbalansuoja. Mažėjant gyventojų skaičiui pasiekti kompaktišką formą tampa vis sudėtingiau (bet įmanoma).

Nežinau ar verta minėti siūlymus mažinti „transporto priemonių ridą“ mieste, su vienu tankiausių gatvių tinklu (turbūt atitinkamai ir blogiausiai prižiūrimu), tiesiant naujas gatves ir statant tiltus. Nežinau kokia „darni plėtra“ yra įsivaizduojama orientuojant miestą vis smarkiau prie automobilių. Bet tenka padėkoti plano rengėjams, o gal realybei, kad visiškai nesąmoningas fantastinis tiltas per Nemuną į Birštono gatvę su tuneliu nėra paminėtas. Kėdainių tilto nauda senamiesčiui yra aiški, tačiau vertėtų pasukt galvą ar tikrai nėra kito, ne tokio tiesmuko būdo pasiekti panašiam efektui. Kai kiti miestai bando iškrapštyti automobilius, mes vis dar bandom jų prisitraukt. Įdomu koks efektas būtų investicijas, numatytas naujiems keliams ir tiltams, skyrus viešajam transportui ir dviračių takams.

Na elektros energijos gamybos ir dujų tiekimo niuansų nekomentuosiu, todėl dabar galima pereiti prie vizualinės dalies.

Erdvinė struktūra
Erdvinė struktūra 6.75 MB

Pats koncepcijos planas atrodo visai simpatiškai. Tik akivaizdžiai parodo visišką Kauno priklausomybę nuo automobilių ir rajono. Svarbiausias komercinis taškas žinoma yra centre, tačiau kaip žinia, Kaune tankumas ir pastatų aukštis centre nėra didelis, todėl ir matome aplink centrą raudonus ištįsusius ovalus ant pagrindinių gatvių, kurie žymi „stoteles“ – kiekvieno rajono komercinius centrus. Akivaizdu, kad rajonai neturi aiškių centrų ir yra tiesiog labiau apstatytos gatvės, nei rajonai su centrais. Tai atspindėta ir bendrojo plano aprašyme, kad Kaunas yra monocentrinis miestas. Nežinau ar tai labai gerai, nes turime tokį paradoksą – centre nelabai ką galim daryt nes paveldas, nu ir stiklainiai, tai nėra kam ten gyvent. Visi gyvena aplink centrą, bet ten nėra ką veikt, tai reik važiuot į centrą. Žinoma, geriausia būtų labiau urbanizuot centrą, bet… ne mūsų jautriai širdžiai tokios vizijos.

Taip pat vertėtų pastebėt, kad esminės žaliosios zonos yra niekaip nesusijusios su komercinėmis zonomis. Poilsis sau, komercija sau. Čia turbūt diskusijų reikalas, bet bent šių dviejų skirtingų zonų sujungimas į vieną tinklą galėtų sukurti sinergiją ir padėti gyventojams išnaudoti visus privalumus. Turbūt konkurencija su komercinėmis zonom yra viena priežasčių, kodėl žaliosios zonos nėra gerai prižiūrimos.

Funkciniai prioritetai
Funkciniai prioritetai 9.61 MB

Nors yra kalbų apie galimą intensyvumo sumažinimą Gertrūdos gatvėje ir taip šiek tiek atlaisvinti senamiestį nuo automobilių, nekalbama apie Birštono gatvę, kuri yra esminė rakštis Kaune (na kartu su visais ryškiai per dideliais prospektais atkertančiais miestą nuo upių – 8 juostos Mindaugo prospekte?!). Kad šie dalykai neatrodo svarbūs, galima matyti ir plane, nes pažymėtos tik esamos ir naujos, nėra jokio žymėjimo mažinamoms ar šalinamoms gatvėms. Juk Mindaugo prospektas galėtų dvigubai sumažėti – ir atsirastų nedidelė žalia zona su rimtu dviračių taku. Šiuo metu ten automobiliai važiuoji tik dėl to, kad gali, nes šiaip jau nėra jokios būtinybės.

Susisiekimo infrastruktūra
Susisiekimo infrastruktūra 9.98 MB

Galima būtų diskutuoti ir dėl kitų elementų, tačiau tai turbūt tęstųsi be galo. Kokią Kauno viziją ateinantiems 10 metų piešia Kauno bendrasis planas? Mano manymu, Kaunas kaip buvo taip ir liks į motorizuotą transportą (ir duobes) rimtai orientuotas miestas. Visos įdomybės Kaune suksis ties centru, o kitos dalys kaip buvo taip ir bus tiesiog pravažiuojami rajonai. Jei pavyks pastatyti naująjį Kėdainių tiltą, senamiestis turėtų smarkiai atlaisvėti nuo automobilių, bet tam taip pat reiktų mažinti ten esančias transporto arterijas. Spėju, kad Kauno tvirtovės kultūrinio paveldo akcentavimas patirs skaudų pralaimėjimą dėl dėmesio, Naujamiesčio Tarpukario paveldo saugojimo iniciatyvai. O ši iniciatyva veikiausiai dar labiau sutelks paveldo sergėtojus ir gyventojų pagausėjimo centre vargiai sulauksime. Kaunas prie upių neprieis, nes bendrasis planas, kaip suprantu, akcentuoja rekreacinę jų paskirtį laisvą nuo bet kokių urbanistinių intervencijų, o gatvių mažinimo aplink upes nepastebėjau. Jeigu ir sulauksime didesnių projektų, naujų kvartalų, nederėtų labai džiūgauti. Nes turbūt aktyviausiai investuotojų akis traukiančios teritorijos – kitoje Neries pusėje priešais senamiestį ar Helisotos teritorija Fredoje, yra pasmerktos būti dar vienais „gated community“ kvartalais, koks jau stovi Fredoje. Tokie kvartalai erdviškai Kaunui pasitarnauja tiek pat, kiek nauji kvartalai kur nors Rygoje. Erdviškai miestas nepraturtėja. Bendrasis planas užbrėžia nemažai tokių teritorijų, kurios, jei bus išvystytos, bus izoliuotos nuo miesto dar daug dešimtmečių. Džiugu, kad yra kalbama apie mažėjantį gyventojų skaičių bendrajam plane, tačiau suvokimo, kad tai reiškia visiškai kitokią miesto vystymo strategiją, panašu trūksta.

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,

60 sekundžių viešos erdvės

Shibuya

Japonija Europoje gerai žinoma dėl savitos architektūros, ypač gyvenamųjų namų. Tokią masę gyvenamojo būsto eksperimentų lemia kitoks požiūris į nekilnojamo turto rinką – parduodant būstą, gyvenamasis namas neturi jokios vertės, visa vertė yra žemės sklypas. Nusipirkus namą, jis griaunamas ir jo vietoje statomas kitas. Tai atriša rankas itin personalizuotiems būstams. Tačiau, kad ir kaip dėl šios situacijos europiečiai mylėtų japonų būstus, patys japonai turi ko pavydėti mums.

Tai yra viešosios erdvės, kurios Japonijoje, o ypač Tokijuje praktiškai neegzistuoja. Taip, galbūt sunku suvokti, tačiau Tokijuje nėra katedrų ir jas supančių aikščių, nėra senamiesčio su erdvėm pėstiesiems. Parkai žinoma egzistuoja, tačiau didžioji dalis jų yra mokami. Už įėjimą reikia mokėti paprastai tarp 7 ir 12 litų. Visas viešasis gyvenimas verda metro stotyse ir prekybos centruose. Todėl teko ilgai pasukti galvą, kol supratau kur yra pagrindinė viešoji erdvė Tokijuje, kur yra svarbiausia miesto aikštė.

Gatvės yra viena svarbiausių viešųjų erdvių. Jos dažniausiai yra prieinamos visiems, jos tvarkomos iš viešų pinigų. Dažniausiai priemiesčiuose jos ir tėra vienintelės viešos vietos, kur susitinka žmonės ir žaidžia vaikai. Bet vis dėl to tai nėra tikrai viešos erdvės, nes jos yra išskirtinai pritaikytos automobiliams, o kitiems belieka atrasti savo vietą. Tačiau jeigu gatvė būtų geriau pritaikyta visiems, tuomet ji galėtų būti tikra vieša erdve.

Shibuya

Tokijuje yra būtent tokia sankryža, kur gatvė tampa tikra vieša erdve. Shibuya pėsčiųjų perėja yra šiuolaikinė 60 sekundžių vieša aikštė Tokijuje viduryje kelio. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, eismas visiškai sustoja ir žmonės gali judėti visomis kryptimis. Piko metu vienu ypu per sankryžą pereina apie 2500 žmonių.

Šiuo metu kai naudojamės Facebook, Twitter, informacijos srautai yra nepaprastai dideli, todėl laikinumas yra mūsų gyvenimo dalis. Visko nebeįmanoma žinoti, tenka susitaikyti su nestabilumo būsena. Tokia erdvė kaip Shibuya perėja visa tai atspindi fiziškai – vieną akimirką tai erdvė kurioje gali vykti naujųjų metų sutikimas, sniego gniūžčių kovos, šokiai, performansai, o kitą – ji pradingsta lyg jos niekada nebūtų buvę ir lieka tik gatvė. Skirtingai nei kokia Lukiškių aikštė, kurios istorija sukuria visas jos problemas ir neleidžia jos pilnai išnaudoti, jai kisti, čia istorijos nėra. Ji kasdien šimtus kartų būna ištrinama, erdvės reikšmė ir prasmė nuolat kinta.

Dėl tokios specifinės situacijos, ši erdvė yra visiškai minimali. Joje nėra jokių stabilių elementų, nėra nei suoliukų, nei medžių, tiesiog linijos, kurios padeda orientuoti žmonių ir automobilių srautus. Įprastoje situacijoje pastatai reaguoja į aplink juos esančią viešąją erdvę nukeipdami įėjimus, langus, funkcijas į ją. Čia pastatai taip pat reaguoja – reklamų fasadai yra nukeipti į sankryžą, viena intensyviausių pasaulyje Starbucks kavinių taip pat orientuoja savo klientus į šią erdvę. Galima būtų ginčytis kad reklamos stovi prie kiekvienos didesnės sankryžos ir Lietuvoje, tačiau Shibuya perėjoje nėra vien tik vizualinės reklamos, jos papildomos garsais, kurie akivaizdu yra nukreipti į pėsčiuosius (arba kabrioletų vairuotojus). Tokios detalės sukuria jausmą, kad ši erdvė yra skirta ir pėstiesiems net kai per sankryžą rieda automobiliai.

Shibuya perėja ne vien tik parodo, kad gatvė gali tapti tikra viešąja erdve, bet taip pat iškelia klausimą – kiek viešos erdvės reikia šiuolaikiniam žmogui? 10, 50 ar 100 kvadratinių metrų? O gal vis tik 60 sekundžių?

Iliusrtacijos iš: tokyoluv.com ir Mr. Hall’s Language Arts.

Kategorijos: Apžvalga.

Žymos: , , , , ,

Šendženo architektūros ir urbanistikos bienalė

Nuotrauka - Antonina Ilieva

Nuo šių metų pradėjau rašyti apie architektūrą lrytas.lt portale, taip siekdamas pateikti profesionalesnį turinį plačiajai visuomenei apie architektūrą iš pirmų lūpų.

Naujausias tekstas yra skirtas Šendženo architektūros ir urbanistikos bienalei, kurioje lankiausi prieš porą savaičių. Apie bienalę rašė visi nuo Archdaily iki Guardian, tačiau net ir užsienio žiniasklaidoje buvo mažai pamąstymų apie šių metų bienalės tikslus ir perspektyvas.

Ankstesnis tekstas lrytas.lt portale: Kengo Kuma suprojektuoto Asakusa kultūros ir turizmo centro Tokijuje apžvalga .

Kategorijos: Kritika.

Žymos: , ,